Šilutė išskirtinė ir tuo, kad turi nekintamą savo miesto šventės datą - paskutinį gegužės šeštadienį Šilutė švenčia jau net du dešimtmečius!
Todėl ir šiemet lengva kviesti atvykti į Šilutę paskutinį gegužės šeštadienį - 28-ąją - ir kartu pasidžiaugti pusės tūkstančio metų Šilutės istorija ir dabartimi.
Jubiliejinių metų renginiai išsibarstys po visą rajoną ir parodys Lietuvai daugiakultūrinio Šilutės krašto išskirtinumą.
500-mečio atskaitos taškas bus vasario 22-oji - diena, kai lygiai prieš 500 metų, 1511-ųjų vasario 22 d., šišioniškiui Jurgiui Talaičiui (Georg Tallat) buvo išduotas leidimas šile prie Šyšos įkurti karčemą. Tą dieną visi kviečiami į Kultūros ir pramogų centrą pasiklausyti ir kartu dainuoti dainas apie Šilutę.
"Respublikinė evangeliškų giesmių šventė, pasaulinė Kraštiečių sueiga, naktinės 500-mečio atidarymo iškilmės, "Aukso paukšte" įvertintų kolektyvų koncertas, 3-iasis žuvienės čempionatas...“ - būsimus renginius iš parengtos paraiškos vardijo Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, pristatydama Šilutės - kultūros sostinės idėjas.
Džiazas, pienių vynas ir regata
Orkestro "Trimitas" dirigentas, kompozitorius, aranžuotojas Kazys Daugėla Šilutei sukurs specialų kūrinį, kurį atliks 5 pučiamųjų orkestrai. Rusnės kaimo turizmo verslininkai organizuos įspūdingą infoturą "Pažink vandens gausmą Rusnėje". Lietuvos emalio sostine tapęs Kintų Vydūno kultūros centras atnaujintose patalpose surengs tarptautinį menų simpoziumą, ketina išleisti dailės albumą "Vydūnnamis".
Šilutės H. Šojaus dvare planuojamas įspūdingas Muziejų nakties renginys "Džiazas, architektūra, šviesa". Rimtosios muzikos oaze tapusi Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia į "Muzikos verdenę" pakvies muzikos profesionalus ir jaunuosius talentus.
Renginių Meka - viešoji biblioteka visus metus kvies į Šilutę kraštiečius, su kuriais galėsime artimiau susipažinti renginių cikle "Tėviškėje prasideda žmogus".
Patrauklią pažintinę programą unikaliajame savo Margučių muziejuje rengia jo įkūrėjai tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Balčių kaimo. Kulinarinio paveldo puoselėtojai atsiskleis Pienių vyno šventėje, į kurią kvies garsieji vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškos iš Žagatpurvių.
Keturiose TV laidose bus įamžinta nykstanti lietuvininkų tarmė, kuria kalbanti Vaida Galinskienė Lietuvai papasakos apie krašto papročius, šventes.
Renginių sąrašą papildė ir Šilutės 500-mečio ambasadorius, garsusis buriuotojas Andrius Varnas, pasiūlęs surengti miesto jubiliejui skirtą burlaivių regatą.
"Kviečiame visuomenę, žiniasklaidą iki jubiliejaus renginių pamatyti Šilutės pranašumus, susilaikyti nuo piktų vertinimų, būti pozityvesniems ir vienas kitam dalinti šventinę nuotaiką“, - prašė rajono verslininkai.
Kultūros sostinės titulo sieks nemažai konkurentų
Nors Kultūros ministerijoje dar praėjusių metų pabaigoje baigėsi savivaldybių paraiškų konkursui į Lietuvos kultūros sostinės titulą priėmimas, po švenčių konkurso rengėjus kasdien pasiekia po keletą tokių paraiškų iš visos Lietuvos.
Kaip Eltai sakė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus specialistė Rasa Sinkevičiūtė, išrinkti šių ir kitų dvejų metų Lietuvos kultūros sostines tikimasi iki sausio pabaigos, kai bus išnagrinėtos visos gautos paraiškos ir ekspertų komisija nuspręs, kurios trys yra geriausios.
"Kol kas esu užregistravusi dešimt paraiškų, bet neatmetu galimybės, kad bus dvigubai daugiau, nes kasdien gauname vis naujų, nes paštas per šventes buvo užkimštas. Kasdien gauname dokumentus, išsiųstus gruodžio 30-ąją, tokios paraiškos galioja, nors ir gautos vėliau. Todėl šią savaitę dar laukiame kokių "pasimetusių", o registruotų - dar ilgiau", - patikino ministerijos atstovė.
Išankstiniais duomenimis, šių metų Lietuvos kultūros sostinės rengėjai pretenduoja į 100 tūkst. litų iš ministerijos biudžeto - tiek buvo skirta ir praėjusiais metais. Projektui įgyvendinti skiriama valstybės biudžeto lėšų suma sudarys ne daugiau nei 90 proc. visos projekto išlaidų sumos.
Pagal šįmet priimtas projekto finansavimo taisykles, Kultūros ministerija Lietuvos kultūros sostinės konkursą organizuos kas treji metai ir laimėtojų projektų vykdymo ir finansavimo eiliškumą nustatys trejiems metams.
"Galimybės rinkti Lietuvos kultūros sostines trejiems metams į priekį pageidavo pačios savivaldybės, nes joms irgi reikia planuoti savo pajėgas ir biudžetus keleriems metams į priekį. Visi nori paakinti turizmą, patvarkyti kelius, infrastruktūrą, planuoti savo krašto jubiliejus ar ryškesnes datas", - vardijo specialistė.
Šįmet bus renkamos trys Lietuvos kultūros sostinės, pateikusios geriausius kultūros ir meno projektus, įgyvendinamus atitinkamai 2011, 2012 ir 2013 metais bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje, išskyrus Vilnių.
"Mus pasiekę savivaldybių dokumentai visi yra parengti labai tvarkingai, nieko netrūksta, niekur nenusirašyta, projektai labai įdomūs ir gana išsamūs, taigi bus visai nemaža konkurencija", - patikino R. Sinkevičiūtė.
Nuo 2008 metų skelbiamo Lietuvos kultūros sostinės konkurso tikslas - skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose.
Ankstesniais metais Lietuvos kultūros sostinės titulu didžiavosi Zarasų ir Plungės miestai bei Ramygalos miestelis Panevėžio rajone. 2008 m. konkursui sulaukta net 57 paraiškų, 2009 m. - 16, o pernai - vos trijų savivaldybių paraiškų.
Rašyti komentarą