Šiuo metu senamiesčio gyventojams už šildymą tenka mokėti gerokai daugiau nei kitose miesto dalyse gyvenantiems klaipėdiečiams.
Didžiąją dalį senamiesčio gyvenamųjų namų šildymo sistemų aptarnaujančios UAB "Sobo" sistemos" vadovas Zigmas Šlepetis tikino, jog šios miesto dalies problemos, kylančios šaltojo sezono metu, jam yra žinomos.
"Senamiestis yra senamiestis. Vien jo pavadinimas viską pasako. Daugumos namų šildymo sistemos neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Sumontuoti didelio diametro šildymo sistemų vamzdynai buvo pritaikyti krosniniam šildymui. Be to, kelis namus dažnai aptarnauja vienas elevatorinis mazgas. Tinkama šiluma pasiekia tik pirmuosius namus, o tolimesniems šilumos pritrūksta. Jei jos atsukame daugiau, tolimesni namai nors ir moka daug, tačiau yra šildomi pakankamai, o artimesni namai kaista. Lyg pasaka be galo", - teigė Z. Šlepetis.
Dar viena senamiestyje stovinčių namų problema - itin aukštos lubos. Jei standartiniame bute jos siekia apie 2,5 metro, tai senamiestyje neretai iškyla iki 3,4 ar 3,8 metro.
"Štai jums ir atsakymas, kodėl taip skiriasi panašaus ploto butų mokesčiai už šildymą", - sakė UAB "Sobo" sistemos" atstovas.
Jis užsiminė, jog nemažai problemų paskatina ir patys senamiesčio gyventojai. Jie, norėdami pataisyti padėtį, įsirengia naujus radiatorius, taip kaip nori ir kokius nori, bet nepasirūpina projektų parengimu, kad būtų tinkamai parinkti ir prijungti šildymo prietaisai. Dažnai būna, jog tokie radiatoriai ar nauji vamzdžiai netinka prie senos senamiesčio šildymo sistemos, todėl tinkamai nešyla ne tik juos įsirengusių žmonių bute, bet ir atima šilumą iš kaimynų.
Z. Šlepečio teigimu, vienintelė išeitis, galinti padėti išbristi iš šios situacijos - šildymo sistemų renovacija. Tiesa, šildymo sistemų aptarnavimo įmonės vadovas teigė puikiai suprantantis, kodėl senamiesčio gyventojai renovacijai nesiryžta: "Tai finansiškai labai skaudu. Ir, kas svarbiausia, renovacijos dažniausiai neįperka jaunos šeimos, o pensininkai nelabai nori renovacijos dėl to, jog dažniausiai gauna kompensacijas už šildymą.. Kadangi senamiestyje namai nėra dideli, butų skaičius juose mažas, renovacija šioje vietoje atsieina labai brangiai. Tačiau kitos išeities nėra."
Dar vienas, kiek paprastesnis dalykas, kurį senamiesčio gyventojai taip pat turėtų padaryti - susidėti sandarius langus ir duris.
"Būna, kad žmonės mus išsikviečia ir klausia, kodėl namuose taip šalta, o mes atvykę po palange aptinkame ledo gabalą", - pasakojo Z. Šlepetis.
"Nesandarūs namai"
Virginijus ZUTKIS, AB "Klaipėdos energija" Klientų aptarnavimo centro vadovas
"Klaipėdos energijos" gaminama šiluma tiekiama vamzdynais visam miestui ir visiems už vienodą kainą. Tačiau name sunaudojamos šilumos kiekis priklauso nuo namo ir jo šildymo sistemos būklės. Senamiesčio pastatuose šilumos sunaudojama daugiau dėl šių namų nesandarumo. Jei vieniems namo gyventojams per karšta, o kiti šąla - tai rodo, kad name nesubalansuota šildymo sistema.
Tačiau tiek šilumos punktas, tiek vidaus vamzdynai yra gyventojų nuosavybė, jų bendras turtas ir jo atnaujinimu turi rūpintis jie patys. Šildymo sistemos remonto ar renovacijos darbus gali organizuoti namų administratoriai arba bendrijos pirmininkas, o mes, energetikai, galime tik pabūti konsultantais padedant rasti sprendimą, taip pat atliekame kai kurias šildymo sistemų projektų derinimo procedūras. Daugiametė šilumos sunaudojimo analizė akivaizdžiai įrodo, kad namai su moderniais šilumos punktais ir subalansuotomis šildymo sistemomis naudoja šilumą daug ekonomiškiau, o tai reiškia, kad jų gyventojai gyvena komfortiškai ir už šildymą moka mažiau.
Rašyti komentarą