Senieji pastatai neverti išlikimo

Vienas iš vertinimo objektų – vadinamasis Mažojo Kaimelio gyvenamasis kvartalas, pastatytas XX-ojo amžiaus pradžioje ir skirtas nuo karo nukentėjusioms šeimoms, kurioms reikėjo vietos prisiglausti. Šios tarp Kretingos, Panevėžio, Liepojos ir Girininkijos gatvių esančios teritorijos vertinimą pristatė architektė ir projektuotoja Snieguolė Stripinienė, kurios teigimu Mažasis Kaimelis nors ir patyrė didelius pasikeitimus (čerpių stogai buvo keičiami šiferio lakštais, keičiamas namų tūris), jis vis dar yra vertas saugojimo.

Pasak jos, kvartalą nebūtina įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau reikėtų stengtis išlaikyti jo dabartinę stilistiką. Labiausiai rekonstrukcijos prašosi Liepojos gatvė, kurioje autentikos yra išlikę mažiausiai, bet net ir čia S. Stripinienė norėtų, jog naujos statybos būtų vykdomos pagal vieningą projektą.

Istoriniui pastatui gresia griūtis

Naujojo Uosto gatvės pradžioje stovintis apleistas namas daugeliui klaipėdiečių yra mįslė. Šis pastatas – tai senojo Vitės kvartalo dalis, po gatvių rekonstrukcijų atsidūręs prie pat važiuojamosios kelio dalies. Jeigu anksčiau į namą buvo galima patekti per pagrindines duris, kurių likučiai ir dabar žiūri miesto kryptimi, tai dabar vienintelis kelias – iš kiemo pusės.

Šio pastato paskirtis yra mįslė ir Kultūros paveldo vertinimo tarybos nariams. Snieguolės Stripinienės duomenimis, anksčiau įmonei „Laivitė“ priklausęs nenustatyto autoriaus statinys galėjo būti naudojamas uosto reikmėms. Labiausiai tikėtina, jog istorijoje jau nuo 1916-ųjų minimame name buvo įsikūrusi administracija.

Dabar pastatas – privačiose rankose. Didžiąją dalį patalpų valdo UAB „Memelio miestas“, dar kelios patalpos priklauso kitam asmeniui, kuris turimą menkavertį turtą saugo nuo asocialių asmenų ir jį norėtų parduoti už beveik pusę milijono litų, o vienas name esantis butas – savivaldybės nuosavybė, tačiau jau paskelbtas avariniu.

Nors fizinė pastato būklė yra kritinė, jame dar yra išlikusių autentiškų interjero detalių – mediniai laiptinės turėklai, durys, tualetų patalpos, grindys. Tačiau šios smulkios išlikusios detalės viso namo, atrodo, neišsaugos – jau dabar yra patvirtinti planai statinio griovimui. Vienintelis būdas tam užkirsti kelią – miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Posėdžio metu buvo nuspręsta to nedaryti.