Sėkmės istorija: kaip stiprinti žmonių sveikatą, iš rajono mokosi visa Lietuva

Senjoras Alfonsas Paulauskas – vienas iš 160-ies rajono senjorų, dalyvaujančių Visuomenės sveikatos biuro vykdomoje programoje „Aš judu“. Ši programa – tik viena iš daugelio rajone vykdomų visuomenės sveikatos stiprinimo veiklų. Už indėlį į šią sritį praėjusį penktadienį vykusiuose Lietuvos savivaldybių apdovanojimuose Klaipėdos rajono savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“. Tačiau visuomenės sveikatos stiprinimas – ne vien tik fizinis aktyvumas. Tai – ir kitos veiklos, kurios daro įtaką gyventojų sveikatai.

Du kartus per savaitę kartu su žmona į treniruotes Gargždų sporto centre skubantis senjoras A. Paulauskas – vienas iš projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas rajone“, skirtos sveikam senėjimui, dalyvių. Humoro jausmo nestokojantis venckiškis juokauja, kad projekto tikslą reikėtų formuluoti kitaip, nes sveikai senėti galima ir prie televizoriaus ekranų, o čia senjorai aktyviai juda ir nestokoja geros nuotaikos.

„Į treniruotes užsirašiau ilgai negalvodamas, nors ir tenka įveikti nemenką kelio galą. Kodėl? Todėl, kad sportuoti vyresniame amžiuje tiesiog būtina: gerėja ne tik fizinė kūno parengtis, bet ir nuotaika, nes labai daug teigiamų emocijų atneša jau vien susibūrimas draugėn“, – džiaugiasi A. Paulauskas.

Sėkmės raktas – bendrystė

Ekspertai sako, kad žmogaus ir visuomenės sveikata mažiausiai priklauso nuo sveikatos sektoriaus veiklos, nes sveikatai įtaką daro gyvenimo būdas, namų ar darbo aplinka. Todėl ši sritis reikalauja  bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių, o konkuravimas ir ryšio nebuvimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nepavyksta sumažinti sveikatos netolygumų.

„Mūsų Savivaldybės sėkmės laiptelis ir yra jau daugelį metų vykstantis nuoseklus bendras darbas su kitais sektoriais, kurie gali daryti įtaką asmens ir visuomenės sveikatai: suteikti žinių, keisti požiūrį  ir elgseną“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Ir išties. Klaipėdos rajonas išskirtinis tuo, kad visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas čia įgyvendina ne vien Visuomenės sveikatos biuras. Kad gyventojai gautų kokybiškas ir jų poreikius atitinkančias paslaugas, Sveikatos apsaugos skyrius į veiklas įtraukia ir kitus paslaugų teikėjus: Švietimo ir Sporto centrus, Gargždų socialinių paslaugų centrą.

Už sveikatos priežiūros srities kuravimą atsakinga mero pavaduotoja Violeta Riaukienė neabejoja, kad „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas – ne vienus metus trukusio nuoseklaus darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rezultatas.

„Sėkmė būtų neįmanoma be žmonių, kurie tiki tuo, ką daro, yra kompetentingi, dirba atsakingai ir sėkmingai įgyvendina visas idėjas. Dėka jų rajono gyventojai turi platų įvairių veiklų pasirinkimą, tad gali stiprinti savo sveikatą, konsultuotis su specialistais ir kaupti žinias, kaip tą daryti ir savarankiškai. Nuoširdi padėka Sveikatos apsaugos skyriui ir jo vedėjai Laimai Kaveckienei už tokį sklandų visų partnerių darbo organizavimą“, – sako mero pavaduotoja.

Dėmesys mokinių emocinei sveikatai

Psichologas Linas Slušnys vienoje iš nacionalinės televizijos transliuojamų laidų yra pasakęs, kad semtis gerosios patirties nereikia važiuoti į Suomiją ar kitas šalis – užtenka užsukti į Klaipėdos rajoną.

Šiuo metu visos rajono mokyklos vykdo socialinio, emocinio ugdymo programą, kuri įtraukta į pamokų tvarkaraštį. Kiekviena klasė kartą per savaitę susirenka į pamoką, kurioje mokosi bendrauti, priimti sprendimus ir spręsti konfliktines situacijas, ugdosi empatiją.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimai seka paskui mūsų veiklą. Atnaujintame ugdymo turinyje socialinės emocinės kompetencijos yra įtrauktos kaip vienos pagrindinių, ko anksčiau nebuvo“, – sako Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė.

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenys rodo, kad rajono moksleiviai, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, mokyklose jaučiasi geriau ir saugiau. Su Savivaldybės finansavimu jau ketverius metus vykdomos apklausos, kurių metu renkami duomenys apie mokinių socialines ir emocines kompetencijas, leidžia gautas išvadas panaudoti mokyklų veiklų planavimui ir išskirti tas sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio.

„Pionieriai esame ir šioje srityje, nes sekti mūsų pavyzdžiu ir diegti tokią vertinimo sistemą nori ir kitos šalies mokyklos“, – neslepia R. Sirutienė.

„Kartu su švietimo sektoriumi pasiekėme, kad 50 procentų mokyklų taptų sveikatą stiprinančiomis. Mūsų specialistai buvo įtraukti į emocinio ugdymo programas, jų dėka galima mažinti psichotropinių medžiagų vartojimo statistiką“, – džiaugėsi Visuomenės sveikatos biuro vadovė Neringa Tarvydienė.

Tikslas – skatinti norą judėti

Daug dėmesio skiriama ir fizinės sveikatos stiprinimui. Rajono senjorai itin patenkinti Visuomenės sveikatos biuro vykdoma programa „Aš judu“. 160 vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonių reguliariai dalyvauja sporto užsiėmimuose, o specialistai stebi ir matuoja įvairius rodiklius.

„Tikslas tas, kad žmonės per dvejus metus, dalyvaudami programoje, įgytų įgūdžių vėliau sportuoti savarankiškai ir norėtų tą daryti. Ir po tų metų jau galėtų užleisti savo vietą kitiems. Senjorams šie užsiėmimai svarbūs tuo, kad kai kurie pagerina fizinius rodiklius, kai kuriems tai padeda stabdyti blogėjimą ar tiesiog išlaikyti esamą sveikatos būklę“, – kalba N. Tarvydienė.

Pavyzdį ims ir ministerija

Matant, kaip noriai senjorai dalyvauja užsiėmimuose, kilo minčių šią veiklą plėsti, įtraukiant jaunesnių žmonių grupes.

„Sporto centre jau pusmetį vyksta užsiėmimai 35–60 metų amžiaus gyventojams. Matome, kad ir jiems labai trūko veiklos. Tai rodo ir faktai, kad jau dabar šiuos užsiėmimus visose seniūnijose lanko apie 400 žmonių. Be to, būtų gerai, kad net ir programas pabaigę gyventojai ir toliau galėtų sportuoti prižiūrimi trenerių“, – neabejoja Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas.

Sporto centro vykdoma veikla jau susidomėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Gali būti, kad ateityje visos Lietuvos mastu bus organizuojamos dar vienos savivaldybių varžytuvės, kur savo sportinius rezultatus rodys stipriausi programos dalyviai.

Svarbus komandinis darbas

„Dviračių takai, seniūnijose įrengtos sporto aikštelės ar net mieste pastatyti suoliukai – visa infrastruktūra, kuri padeda žmogui savarankiškai judėti, prisideda prie sveikatos gerinimo“, – sako Gargždų socialinio paslaugų centro direktorė  Viktorija Lygnugarienė.

Svarbias veiklas, kurios taip pat finansuojamos iš Savivaldybės biudžete Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai skirtų lėšų, vykdo ir šis centras. 2016 metais rajono socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai dalyvavo mokymuose, kuriuose gavo vertingų žinių, kaip padėti vaikams krizių, prievartos atvejais. Vyko pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo kursai, o globėjai ir įtėviai konsultuoti, kaip elgtis ir bendrauti su globojamais vaikais.

„2017 metais, įvertinę mokymų dalyvių patirtį ir išsakytas problemas, priėmėme sprendimą surengti tarpinstitucinių komandų bendradarbiavimo mokymus, kuriuose dalyvavo įvairių sričių specialistai, pradedant socialiniais atstovais, baigiant policijos pareigūnais ir sveikatos priežiūros specialistais. Darbo metu analizavome įvairius sudėtingus atvejus ir pamatėme, kaip iš tiesų yra svarbus sustyguoti visus veiksmus, paruošti specialistus taip, kad jie žinotų, kaip elgtis“, – pastebi V. Lygnugarienė.

Pernai ir šiemet įgyvendinamas dar vienas svarbus projektas –  pedagogams teikiamos žinios ir mokymai, kaip bendrauti ir ugdyti individualių poreikių turinčius vaikus, kurių daugėja. Pasak pašnekovų, labai svarbu ir tai, kad pačios bendruomenės įsitrauktų į sveikatą stiprinančios aplinkos kūrimą. Ir nebijotų savo pastebėjimų perduoti tiems, kurie dėlioja programas.