Savivaldybės rakštis: Naglis Puteikis

Klaipėdos miesto tarybos narys Naglis Puteikis uostamiestyje yra tiek garsus, kad "iškrapštyti" apie jį ką nors nauja būtų gana sudėtinga. Tai žmogus, visada turintis savo poziciją ir visais įmanomais (o kartais ir neįmanomais) būdais ją reiškiantis bei ginantis.

Tad visiškai nenuostabu, kad paskelbus   akciją "Aš - pilietis", vieną iš pirmųjų miestelėnai įvardijo būtent N. Puteikio kandidatūrą, o komisijos valia šis politikas buvo paskelbtas vienu iš šešiolikos šiųmetinių akcijos laureatų.

Keista, kad šio žmogaus paklausus apie pergales mojuojant pilietiškumo vėzdais, jis pradėjo nuo Seimo, kuriame panaikinti vadinamieji vokeliai. "Kai kelis kartus šį klausimą kėliau mūsų partijos suvažiavimuose, mane norėjo ir būtų sudraskę, jei nebūtų apgynęs Vytautas Landsbergis",- prisipažino jis. Lygiai taip pat jis dabar kelia miesto Tarybos narių pasipiktinimą, kai kaunasi dėl to, jog už 1200 Lt išlaidas kanceliarinėms prekėms, kurias liaudis pavadino "trintukais", būtų atsiskaitoma. "Kodėl aš apie tai kalbu ir sureikšminu? Man tai yra principinis reikalas. Jau nuo pat pradžios nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje įsigalėjo ydinga praktika: už nuopelnus tėvynei - ordinas, o jis buvo tarsi antspaudas popieriuose dėl žemės sklypo. Tos sklypų dalybos "už meilę tėvynei" virto cirku. Niekaip nesuprantu, kodėl partijų vedliai nepasmerkė šitų gėdingų žemės dalybų?" - stebėjosi pokalbininkas. Pasak jo, valdžia susikūrė išimtis ir privilegijas. Tad jos nusirito ir į apatines grandis - dabar esą moralu viską griebti ir tempti į save.

Kai N. Puteikio paklausiau, iš kur tas tiesos pagal jį troškimas ir noras dėl jos kovoti, jis "nukeliavo" į 1986 metus, kai grįžo iš tarnybos sovietinėje armijoje. "Aš žado netekau sužinojęs, kad ketinama suarti Kernavės piliakalnio papėdės laukus. Man tai atrodė pasibaisėtina. Esą užsės rugiais. Tik vėliau supratau, kad tais rugiais iš lietuviams šventų vietų buvo norima "išrūkyti" visokius ten romuviečius, žygeivius, kurie čia įvairiomis progomis rinkdavosi jausmų Lietuvai atnašauti", - sakė N. Puteikis. Ir kad sukilo Vilniaus paminklosaugininkai, į savo gretas prisikvietę ir poetus Marcelijų Martinaitį, Sigitą Gedą, ir žmogaus teisių gynėją Antaną Terlecką. S. Gedos bute buvo gimdoma peticija LKP CK ir laikraščiui "Sovetskaja kultura". "Tuomet ir pajutau pergalės skonį, kai Kernavės piliakalnio papėdes pavyko apginti. Suvokiau, kad pilietinėmis iniciatyvomis įmanoma keisti įvykių eigą",- sakė N. Puteikis.

Dabar į jį kone kasdien kreipiasi Klaipėdos gyventojai. "Devyni iš dešimties tiesos ieškoti imasi ne dėl savęs, o tam, kad ir kiti nebūtų kvailinami. Ir man tie kreipimaisi yra šventi. Aš tiesiog dirbu savo darbą",- paaiškino jis. Kad ir Rimkų gyventojų atveju, - jis ėjo per savivaldybės skyrius apsišarvavęs pareigybinėmis instrukcijomis - štai tas ir tas ten įrašyta, tai ir daryk. Ir kiekvienas jo apsilankymas, pokalbiai, telefono skambučiai dėl Klaipėdos gyventojų interesų savivaldybės tarnautojams - rakštis. Todėl joje N. Puteikio labai jau nemėgsta, kitaip nei nemaža dalis paprastų klaipėdiečių.

"Ką Jums reiškia pripažinimas pilietiškiausiu?" - tiesiai šviesiai paklausiau N. Puteikio. "Kad elgiuosi teisingai. Teisingai žmonių atžvilgiu. Šis pripažinimas man - kaip darbo sertifikatas", - neslėpė jis.

Paklaustas, kur ketina pakabinti Klaipėdos vėliavą, kuri jam, kaip ir kitiems akcijos laureatams, bus įteikta Vasario 16-ąją, N. Puteikis pareiškė: "Pasikabinsiu kabinete šalia STT vado padėkos už viešą aktyvią poziciją kovojant su korupciniais reiškiniais. Ir man tai bus svarbiau už bet kokius kitus pripažinimus."