Savaitgalį praūžė Neringos jubiliejus

Prieš prasidedant Neringos miesto tarybos neeiliniam posėdžiui sugiedotas Lietuvos himnas. Nedidelė posėdžių salė buvo sausakimša. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas, Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, europarlamentaras Justas Paleckis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Trakų meras Vincas Kapočius, Šilutės meras Virginijus Pozingis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis ir kiti garbūs svečiai bei buvę Neringos miesto tarybos nariai.

Suprantama, eiliniams neringiškiams vietų salėje liko labai mažai. Prieš Neringos merui A. Vinkui pradedant savo kalbą tylos minute buvo pagerbti anapilin išėję šio miesto savivaldybės nariai, garbūs miestelėnai, išvežta gėlių ant jų kapų.

Vyskupas J. Boruta priminė, kad nuostabi Kuršių nerijos gamta yra didelė Dievo dovana. Anot jo, Neringa išskirtinė vieta, o joje gyvenantys žmonės pasižymi itin dideliu solidarumu. Vyskupas linkėjo išlaikyti jiems gražią šito solidarumo dvasią, kad Neringa galėtų šviesti visai Lietuvai.

Merų nuopelnai nepamiršti

Po Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijoje beveik nebeliko gyventojų. Unikaliose gamtos vietose, kur siautėja stichija, paprastai žmogui gyventi būna sunku. Atvykę čia gyventi žmonės vadino Kuršių neriją savo tremties vieta.

Atsižvelgiant į vietovės unikalumą ir tam, kad būtų atgaivintos kurortinio verslo tradicijos tuometinės Aukščiausiosios Tarybos įsaku buvo likviduotos Nidos, Juodkrantės ir Preilos vasarvietės ir 1961 m. lapkričio 15 d. įkurtas Neringos miestas. Jis kaip miestas funkcionuoti pradėjo 1962-ųjų sausį, kai į pirmą tarybos sesiją susirinko 48 deputatai. Per 50 metų laikotarpį įvyko labai daug pokyčių, ir Neringa iš uždaros pasienio zonos, iš smėlio pustomų žvejų kaimų virto tarptautinio pripažinimo siekiančiu kurortu, kurį per metus aplanko apie 400 tūkstančių Lietuvos ir užsienio turistų.

A. Vinkus apžvelgė kiekvieno buvusio Neringos mero nuveiktus darbus ir nuopelnus.

Buvo rekonstruotas kelias Nida-Smiltynė, 1991 m. įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, 2000-aisiais Kuršių nerija įtrauka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pagaliau išspręstas geriamojo vandens kokybės klausimas investavus 40 mln. Lt ir Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų. Žinoma, buvo prisimintas ir legendinis Neringos meras Stasys Mikelis, vadovavęs net keturias kadencija.

A. Vinkus Neringos meru tapo 2011 vasario 15 d. Savo kalbą išskirtiniame jubiliejiniame Tarybos posėdyje baigė žodžiais: "Dieve, saugok mūsų mylimą Neringą".

Už Neringos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje garbės ženklais ir atminimo medaliais apdovanoti kone visi Neringos tarybos nariai ir kai kure kiti garbūs miestelėnai. Priimdami apdovanojimus beveik visi jų sakė: "Tarnauju Neringai".

Koją kiša žinybiškumo ambicijos

Šiuo metu Neringa, įskaitant ir tuos, kurie turi čia savo verslą, bet nuolatos negyvena, turi 3850 gyventojų. Jie dirba viešose maitinimo įstaigoje, viešbučiuose, žuvininkystės, vandens, dujų, elektros tiekimo, komunalinio aptarnavimo sferose.

Dabartinės miesto tarybos nuostata - be tausojamos žmogaus veiklos Kuršių nerija neturi ateities. A. Vinkaus, sprendžiant Neringos miesto problemas koją kiša žinybiškumas. Jis ragino atsisakyti žinybiškumo ambicijų.

"Siekdami gerovės Neringai, didžiausią dėmesį šiandiena turime skirti miškų priežiūros ir krantų tvirtinimo problematikai, kelių ir dviračių takų tvarkymui ir priežiūrai, sveikatos ir socialinių problemų sprendimui, gyventojų aprūpinimui gyvenamuoju plotu, turizmo verslo ir ekonomikos stiprinimui, švietimo sistemos reformoms, tampriam darbui su Europos Sąjungos bei kitais fondais. Artėjantys Neringos dešimtmečiai yra visų čia susirinkusių rankose, tik nuo mūsų – dabar gyvenančių, kuriančių ir dirbančių priklauso kokiais laimėjimais šis kraštas garsės ateityje", - Tarybos posėdyje kalbėjo A. Vinkus.

Mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis perskaitė 50 jubiliejaus paminėjimo rezoliucijos projektą, kurį šeštadienį patvirtino Tarybos nariai. Juo nutarta kreiptis į šalies prezidentę ir kitas valdžios institucijas ir pareikalauti, kad būtų padaryta viskas ne tik turizmo plėtrai šiame krašte, bet ir kasdieniam žmogaus gyvenimui gerinti.

Pasibaigus iškilmingam posėdžiui Neringos tarybos nariai ir garbūs svečiai netoli savivaldybės pastato pasodino ąžuoliuką.