Salantų pašte pažymėjo karo pradžią

1939 metais, nacistinei Vokietijai atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą, Veržbolauskų šeima apsigyveno Salantuose ir žinomo Salantų kalvio laisvamanio Jurgio Būdos (1887-1941 m.) name Plungės g. 13 (dabar Žemaitės g. 9) nuomojosi 2 kambarius, kartu su šeimininkais naudojosi bendra virtuve.

Čia juos užklupo 1941 m. birželio 22 d. rytą, sekmadienį, prasidėjęs Vokietijos ir SSRS karas, kai pirmieji nacistinės kariuomenės kariai-žvalgai tos dienos pavakarę motociklais pravažiavo pro Salantus Šateikių miestelio link, kitos dienos rytą jau pasirodė ir keli kariniai sunkvežimiai su nacių kariais.

"Birželinis" pašto ženklas 1941. VI. 26, paženklintas Telšiuose.

Pirmosiomis karo dienomis Salantuose ir jo apylinkėse, nutolusiose apie 35 kilometrus nuo tuometinės Vokietijos-SSRS sienos, aktyvūs karo veiksmai nevyko, nes sumušti SSRS kariuomenės likučiai traukėsi kitomis kryptimis.

Pirmadienio rytą R. Veržbolauskas, suprasdamas, kad pirmosios karo dienos data pažymėti pašto ženklai turės išliekamąją istorinę vertę, nors ir sunkiai sirgdamas bei neišeidamas iš namų, paskambino pažįstamam Salantų pašto viršininkui ir jo paklausė, ar jis galėtų pašte pažymėti šią datą, ją užspaudžiant ant tuo metu apyvartoje buvusių sovietinių pašto ženklų, nes lietuviškieji po Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdytų Lietuvos okupacijos ir aneksijos iš apyvartos buvo išimti 1941 m. kovo 15 d.

Jam sutikus, į paštą buvo pasiųstas vienuolikmetis sūnus Leonas.

Pašto viršininkas pagal susitarimą surinko visų turimų pašto ženklų po du pavyzdžius, vienus jų pažymėdamas "22 6 41" - tos dienos tuometinio sovietinio pašto antspaudu, kuriame Salantų miestelio pavadinimas buvo užrašytas lietuvių ir rusų kalbomis, kitus pažymėjo iš savo tarnybinio metalinio seifo išimtu išsaugotu anksčiau naudotu lietuviškuoju antspaudu, kuriuo ši data buvo žymima kiek kitaip: "41 VI 22". Už nupirktus 5, 10, 15, 20, 30, 50, 60 ir 80 kapeikų vertės pašto ženklus Leonas sumokėjo jų nominalia kaina.

Šie Salantuose pažymėti pašto ženklai unikalūs tuo, kad žymėti SSRS-Vokietijos karo pradžios datos antspaudu ir yra bene vieninteliai Lietuvoje jį turintys, kai vėliau antspauduotieji birželiniai vadinamieji pašto ženklai su ant SSRS pašto ženklų užspausdintais užrašais "Laisvi Telšiai 1941 VI 26", "Laisvi Alsėdžiai 1941 VI 24" ir kt. buvo antspauduoti vėlyvesnėmis datomis.

Pokariu Kaune su šeima apsigyvenęs L. Veržbolauskas, savo profesinę-darbinę veiklą paskyręs tekstilės pramonės inžineriniams tyrinėjimams ir šiemet pažymėsiantis garbingą 90 metų jubiliejų, toliau sėkmingai tęsia šeimos filatelistines tradicijas - rengia savo ir tėvo surinktų pašto ženklų kolekcijų parodas, rašo filatelistinėmis temomis, dalyvauja Lietuvos filatelistų sąjungos veikloje.

2015 m. Vilniuje ir 2018 m. Kaune buvo eksponuojama turtinga Veržbolauskų šeimos japoniškų pašto ženklų kolekcija, kurioje yra ne tik šiuolaikiniai, bet ir XIX amžiaus pabaigoje Japonijoje išleisti ženklai, taip pat skirti Kaune 1939-1940 metais rezidavusiam Japonijos konsulato vicekonsului Chiunė Sugiharai (1900-1986 m.), kurio veikla, išduodant Japonijos tranzitines vizas, padėjo nuo nacių genocido išsigelbėti apie 6000 Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos žydų.

Ši L. Veržbolausko papasakota unikali Salantų pašto ženklų istorija lietuvių ir anglų kalbomis buvo išspausdinta 2018 metų išeivijos lietuvių leidžiamame filatelistų draugijos "Lietuva" žurnalo Nr. 246 ir susilaukė nemažo tarptautinės filatelistų bendruomenės susidomėjimo.

Šią publikaciją panoro persispausdinti ir kitų šalių filatelijos temomis rašantys leidiniai. Simboliška, kad taip L. Veržbolauskas garsindamas pasaulyje šio kuklaus Žemaitijos miestelio vardą beveik po 80 metų atsidėkoja kadaise jo šeimą priglaudusiems Salantams ir salantiškiams.