Rusnė nori kurortinės teritorijos statuso

Anot bendruomenės pirmininko Raimondo Plikšnio, nepilnai 2 000 nuolatinių gyventojų turinti didžiausia Nemuno deltos sala pamažu virsta į kaimo turizmo sodybų ir vasarnamių zoną, kurioje gyvenimas verda vos kelis mėnesius per metus. Kitu laiku, deja, gyvenimas čia apmiršta.

Todėl Rusnėje imta rimtai svarstyti, kaip išjudinti viešbučių, viešojo maitinimo ir kitų paslaugų verslą, kad poilsiautojai ir keliauninkai norėtų čia atvykti ne vien vasarą.

Praeitą savaitę Salos etnokultūros ir informacijos centre sukviestame vietos gyventojų susirinkime buvo iškelta iniciatyva pasiekti, kad Rusnei būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, kuris, R. Plikšnio manymu, ir gali tapti tuo salos bendruomenei taip reikalingu impulsu imtis naujų verslų.

"Rusnės sala atitinka visus kurortinei teritorijai keliamus reikalavimus – turime sveikatai palankų klimatą, vandens telkinių ir kita. Todėl manome, kad būtų tikslinga suteikti mūsų seniūnijai šį statusą, – teigė bendruomenės "Rusnės sala" vadovas. – Jis ne tik garantuotų didesnį finansavimą infrastruktūrai plėtoti, bet ir paskatintų žmones teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų, Rusnė neabejotinai taptų patrauklesnė privačioms investicijoms.“

Salos gyventojų susirinkime šiai bendruomenės „Rusnės sala“ iškeltai iniciatyvai buvo pritarta.

Šią savaitę R. Plikšnys planuoja susitikti su pamario Kintų seniūnijos bendruomene. Jai taip pat bus siūloma siekti kurortinės teritorijos statuso.

Po to – į rajono Tarybą su prašymu pradėti oficialią kurortinės teritorijos statuso suteikimo Rusnės ir Kintų (jeigu pamariškiai tam pritars) seniūnijoms procedūrą.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vaidas Pavilonis tokią rusniškių iniciatyvą vertina palankiai. Tačiau, sako, ne viskas šiame reikale taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

"Aš pats jau seniai apie tai galvoju. Ir kitiems sakau, kad turime tokias dvi išskirtines vietoves, kuriose reikia plėtoti infrastruktūrą ir paslaugų verslą. Tačiau nereikia pamiršti, kad kurortinės teritorijos statusas ne tik suteikia privilegijų ir daugiau investicijų, bet ir uždeda tam tikrus apribojimus ūkinei veiklai. Todėl Rusnės ir Kintų bendruomenės turi viską rimtai apgalvoti, galbūt net atlikti visuotinę savo seniūnijų gyventojų apklausą, kad neduokdie kas nors neliktų nuskriaustas, – sakė vicemeras.

– Nepaisant to, aš jų iniciatyvą visiškai palaikau. Tegul kreipiasi į Tarybą, ir mes kartų nuspręsime, ką toliau daryti."

Šiuo metu Lietuva turi keturias kurortines teritorijas – tai Zarasai, Trakai, Anykščiai, Ignalinos miestas su Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalimis – ir tiek pat kurortų – Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą.

"Šilutės ETA žinios"