Rūkymas nerijos miškuose: uždrausti nesunku, o kontroliuoti?

Abiejų šių savivaldybių merai teigia pritariantys tokiai prevencinei priemonei, tačiau abiem jiems kyla klausimas dėl kontrolės mechanizmo. Jis kyla ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos bei nuo balandžio pusiasalio miškuose pradėsiančios šeimininkauti Kretingos urėdijos vadovams.

"Negalime rizikuoti"

Uždrausti rūkyti nerijos miškuose šiltuoju metų laiku - nuo kovo 1 iki lapkričio 1 dienos - pasiūlė speciali komisija, nagrinėjusi pernai kilusio gaisro Kuršių nerijoje priežastis. Pernykščio gaisro metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje išdegė 104,3 ha medynų, bendras gaisravietės apimtas plotas sudarė 117,6 ha, praneša Aplinkos ministerija.

"Neatsargiai numesta nuorūka ar degtukas gali pridaryti milžiniškos žalos. Dėl išskirtinės geografinės Kuršių nerijos padėties gaisras tampa dar didesniu iššūkiu. Negalime rizikuoti ir kviečiame savivaldybes imtis priemonių", - aplinkos ministrą cituoja BNS.

Jei savivaldybės priimtų K. Trečioko pasiūlymą, rūkyti Kuršių nerijos miškuose būtų galima tik savivaldybių numatytose ir įrengtose vietose.

Tabako kontrolės įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose vietose, pavyzdžiui, parkuose ar skveruose bei kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.

Abejonės - vienodos

Neringos meru jau pirmame ture perrinktas socialdemokratas Darius Jasaitis, kurio partija miesto Taryboje užsitikrino daugumą, "Vakarų ekspresui" teigė, kad tikrai teiks svarstyti tokį pasiūlymą Tarybai.

"Manau, kad kaip prevencinė priemonė tai tikrai būtų naudinga, nors, kita vertus, esu įsitikinęs, jog sąmoningas žmogus niekada nerūkė ir nerūkys lankydamasis Neringos miškuose. Natūraliai iškart kyla ir klausimas dėl tokio draudimo kontrolės. Savivaldybė prižiūrėti tokių miškų plotų tikrai negalės, nes viešosios tvarkos reikalais rūpinasi tik vienas žmogus. O ir policija čia vargu ar padėtų. Manau, kad tuo turėtų rūpintis Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija", - sakė D. Jasaitis.

Perrinkimo antrajame rinkimų ture siekiantis dabartinis Klaipėdos meras, daugiausiai mandatų uostamiesčio Taryboje iškovojusios Liberalų sąjūdžio partijos atstovas Vytautas Grubliauskas taip pat į tokį siūlymą žvelgia, kaip į prevencinę priemonę, bet kartu kaip ir D. Jasaitis, kelia klausimą dėl kontrolės ir įgyvendinimo.

"Tikrai manau, kad tokia kontrolė neturėtų būti užkraunama vien ant savivaldos pečių. Manau, kad Nacionalinio parko direkcija prie to tikrai galėtų prisidėti", - sakė jis.

KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser sakė, kad ir jai kyla klausimas, kaip būtų vykdoma kontrolė.

"Juolab kad nuo balandžio 1-osios Kuršių nerijos miškai pereina Kretingos urėdijos priežiūron. Tad kaip tik ketvirtadienį rinksimės, kalbėsimės, dalinsimės darbais. Manau, kad tokiu atveju visgi pirmiausias darbas būtų viešinimo užtikrinimas, kad į neriją įvažiavęs žmogus jau žinotų apie tokį draudimą. Po reorganizacijos direkcijoje darbuotojų tikrai sumažės, bet dar neaišku kiek. Tačiau jei būtų toks draudimas, vykdant bet kokią kontrolę mūsų darbuotojai žiūrėtų, kaip paisoma ir jo. Juk ir iki šiol, kai būdavo 4 kategorijos gaisringumo situacija bei savivaldybės dėl to taikydavo draudimus, mes stebėdavome, kaip lankytojai laikosi jų", - sakė A. Feser.

Kretingos miškų urėdijos urėdui Antanui Baranauskui tokio draudimo reglamentavimas irgi kelia klausimų. Jo manymu, čia labiau turėtų darbuotis policija.

Anot pokalbininko, nuo balandžio Kuršių nerijoje miškininkų pajėgų smarkiai nepadidės, bus remiamasi dabartiniais KNNP miškininkais, o visi darbai organizuojami rangos principu, kaip kad dabar tai daroma Kretingoje.