Rinkimų tvarkdariai mieliau eitų į barą

Tiek pastaroji procedūra, tiek visas rinkimų apygardos komisijos posėdis jį stebėjusiems žmonėms iš šalies taip ir būtų įsiminęs kaip niekuo neišsiskiriantis pilkas susirinkimas, jeigu ne atskiros publikacijos vertos apygardos rinkimų komisijos pirmininko, Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus įžvalgos ir pamokymai.

Štai keletas jų.

„Popieriaus daugiau negu proto“, - šiuolaikinės tautosakos žodžiais prabilo R. Steponkus, vartydamas ant stalo sudėtus dokumentus, susijusius su rinkimais į LR Seimą ir referendumu dėl Ignalinės atominės elektrinės.

„Skaitykit knygas – ten visi grafikai, – atkirto apygardos komisijos pirmininkas, atsakydamas į vieno iš rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų klausimą, iki kada turi prisiekti visi apylinkių komisijų nariai, – nes po savaitės į tokius klausimus neatsakinėsiu. Sakysiu „skaitykit knygas“, nes kitaip čia išeisim iš proto…“

„Mes (galbūt Vyriausioji rinkimų komisija? – red. pastaba) jums mokėsime atlyginimą, už kurą, telefoną, reprezentaciją arba kitas prekes<…> Visa kita – savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų, kuriose bus rinkimų apylinkės, reikalas, – R. Steponkus mokė pirmininkus, kaip organizuoti rinkimų apylinkių komisijų darbą. – Jeigu nebus sudarytos tinkamos sąlygos, komisija eina į restoraną, ten atidaro savo būstinę, paskui VRK ne ginčo tvarka išieškos išlaidas iš savivaldybės…“

„Apylinkėse turi būti švaru, šviesu, šilta, turi būti kompiuteris, – apibendrino rinkimų apygardos komisijos pirmininkas, o po akimirkos dar pridūrė, – VRK duoda litą, o nori visko labai daug…“