Regiono investicijų patrauklumo ypatumai

Minėtas žemėlapis - tai 10 trumpų leidinių, anglų kalba pristatančių verslo galimybes kiekvienoje šalies apskrityje. Visi jie pateikiami "Investuok Lietuvoje" tinklalapyje.

Pasak agentūros atstovų, leidiniai akcentuoja konkrečias kiekvieno regiono kompetencijas, kurios buvo išskirtos lyginant skirtingų pramonės šakų apyvartos ir darbuotojų skaičiaus rodiklius bei remiantis sukauptomis žiniomis, kur žvalgosi investuotojai bei kurie sektoriai ateityje galėtų stiprėti konkrečiuose regionuose. Taip pat pateikiama informacija apie regione esančių darbuotojų pasiūlą, kompetencijas, vidutinį darbo užmokestį, specialiąsias ekonomines zonas, susisiekimo galimybes bei regione jau veikiančias įmones - galimus verslo partnerius.

Leis palyginti regionus

Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, glaustai pateikti regionų pranašumai taps vertingu įrankiu ne tik pristatant regionus investuotojams, bet ir pačioms savivaldybėms.

"Tai - informacijos šaltinis investuotojui, svarstančiam, kur Lietuvoje įsikurti ar ieškoti partnerių. Tačiau kartu tikiuosi, kad pačios savivaldybės atkreips dėmesį į išskirtinius savo pranašumus ir galės tikslingai nukreipti resursus efektyviam jų tobulinimui, - teigia E. Gustas. - Jokia įmonė ilgam neįsikurs ten, kur neras darbuotojų, negalės patogiai pasiekti partnerių ar tikslinių rinkų, nepriklausomai nuo to, kokias paskatas pasiūlytume. Tačiau pačios regionų savivaldybės gali labai ženkliai prisidėti prie savo apskrities investicinio patrauklumo tobulindamos infrastruktūrą, bendradarbiaudamos su vietos ugdymo įstaigomis ir sudarydamos palankias sąlygas verslo plėtrai."

Pasak užsienio investicijų plėtros agentūros "Investuok Lietuvoje" generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus, šis žemėlapis - Lietuvos inventorizacija, leidžianti įvertinti, ką turime už didžiųjų miestų ribų.

"Kai kurie Lietuvos regionai, ypač kalbant apie gamybos projektus, turi ką pasiūlyti ir savo kompetencijomis gali sėkmingai konkuruoti su Vilniumi. Mūsų skelbiamas interaktyvus žemėlapis Lietuva susidomėjusiam investuotojui leis palyginti regionus ir pamatyti šiuos pranašumus", - pridūrė agentūros vadovas.

Trūksta geresnio susisiekimo

A. Arnašiaus teigimu, Klaipėda išskirtinai patraukli investicijoms į sritis, susijusias su laivų statyba ir remontu, taip pat metalo apdirbimu, maisto pramone bei baldų gamyba.

"Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) patraukli įmonėms, kurios nori būti netoli jūros uosto bei dėl to, kad joje leidžiama įvairių pramonės sričių gamyba. Tai patrauklu chemijos, plastikų, atliekų utilizavimo sektoriams. Be to, Klaipėdos LEZ - tai zona, iki šiol sulaukusi daugiausia investicijų visoje Lietuvoje. Čia veikia tokios įmonės kaip vienas stambiausių laidų rinkinių automobiliams gamintojų pasaulyje, Japonijos kompanija "Yazaki", viena didžiausių pasaulyje architektūrinio stiklo gamybos įmonių "Glassbel Group", stambus PET granulių gamintojas "Orion Global PET" ir daugybė kitų", - sakė A. Arnašius.

Anot jo, regionas turi daug potencialo pritraukiant užsienio investuotojus, kuriems būtinas gabenimas jūros keliais. Todėl vertėtų dar labiau akcentuoti Klaipėdos kaip logistikos centro pranašumus. Investicinį patrauklumą padidintų ir geresnis susisiekimas su miestu - šiuo metu skrydžiai į Palangą yra iš Rygos, Kopenhagos, Oslo ir Maskvos. Tačiau tiesioginis skrydis su Vokietijos miestais, pavyzdžiui, Hamburgu, Berlynu arba Miunchenu, taip pat prisidėtų prie investicinio patrauklumo.

"Klaipėdoje nedarbo lygis - žemiausias Lietuvoje, todėl vertėtų orientuotis į trūkstamų inžinerijos, laivų statybos, remonto, metalo apdirbimo, logistikos specialistų ruošimą, gerinti profesinių ir aukštųjų mokyklų programų atitikimą tokiems rinkos poreikiams, siekti pritraukti daugiau studentų į inžinerines profesijas Klaipėdoje įsikūrusiuose ir planuojančiuose kurtis naujuose universitetuose", - sakė "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius.

Patraukliausi - Mažeikiai

Pasak A. Arnašiaus, Telšių apskrityje investicijoms galėtų būti patrauklus 8 pagal dydį Lietuvos miestas - Mažeikiai.

"Čia istoriškai, pradedant "Mažeikių nafta", susiklostė stiprus metalo apdirbimo sektorius, kuris itin domina investuotojus. Metalo apdirbimo kompetencijų branduolio egzistavimą rodo ir santykinai didelis darbuotojų, dirbančių šioje srityje, skaičius bei šio sektoriaus sukuriama apyvarta", - teigė "Investuok Lietuvoje" vadovas.

Jis pažymėjo, kad Telšių apskrityje stiprus ir maisto apdirbimo sektorius, kuris galėtų privilioti panašaus pobūdžio įmones. Pavyzdžiui, 2011-aisiais Didžiosios Britanijos maisto apdirbimo milžinė "Unilever" nusipirko čia veikiančią "Ingman ice cream".

"Visoje apskrityje 33 proc. studentų renkasi inžinerinius mokslus profesinėse mokyklose ir kolegijose. Šalies mastu tai geras santykis. Būtent šie specialistai vėliau gali būti patrauklūs investuotojams gamybos srityje. Vis dėlto, kalbant apie aukštos kvalifikacijos specialistus, pagrindinis Telšių trūkumas - atstumas nuo kompetencijos centrų. Norėdami šį trūkumą pašalinti, Telšiai galėtų glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu, skatinti reikalingų profesijų absolventų ruošimą", - sakė A. Arnašius.

Turi patrauklų pramoninį parką

"Investuok Lietuvoje" vadovo teigimu, Tauragėje stiprios maisto, medienos apdirbimo bei specialios paskirties tekstilės šakos.

"Tai - tradicinės gamybos šakos, tačiau Tauragėje taip pat gaminami sudėtingos technologijos apsauginiai rūbai bei pramoniniai tinklai ir kiti pažangių sprendimų tekstilės gaminiai, - pasakojo A. Arnašius. - Taip pat Tauragėje, "Švyčio" teritorijoje, privačios iniciatyvos dėka įkurtas pramoninis parkas, kuriame veikia šeši užsienio investuotojai iš Skandinavijos bei JAV. Ši teritorija patraukli dėl infrastruktūros ir greito įsikūrimo proceso."

Vis dėlto, anot jo, Tauragėje, kaip ir Telšiuose, didžiausia problema - atstumas nuo pagrindinių kompetencijos centrų.

"Apskritis ateityje galėtų privilioti specialistų iš Klaipėdos, tačiau svarbu, kad uostamiestyje būtų paruošiama pakankamai specialistų, ypač apdirbamosios gamybos srityje", - pridūrė užsienio investicijų plėtros agentūros generalinis direktorius.