Prezidentė prižiūrės dujų terminalo projektą

"Geopolitinis projektas"

"Tačiau net ir žindomi, kad suskystintų dujų terminalas yra strategiškai svarbus Lietuvai, visi turėsime apsispręsti dėl jo  vietos labai atsakingai, padarę poveikio aplinkai tyrimą, kuris bus baigtas kitais metais. Neturime žaloti savo gamtos, turime elgtis atsakingai, bet nepamiršti strateginio intereso - turėti dujų tiekimo saugumą, alternatyvą nuo "Gazprom", - teigė šalies vadovė.

Visgi ji akcentavo, kad dvejus metus šis projektas buvo gerokai apleistas.

"Bet kaip dabar viskas vyksta neblogai. Supratimas yra, koordinacija yra. Savivalda jau padarė savo namų darbus dėl detaliųjų planų", - sakė D. Grybauskaitė.

"Vakarų ekspreso" paklausta, ar tikisi, kad ir po ateinančiais metais vyksiančių Seimo rinkimų tęsis ir suskystintų dujų terminalo, ir šalies dujų sektoriaus liberalizavimo projektai, D. Grybauskaitė sakė, jog tai neišvengiama.

"Be to, ir mano kadencija dar tęsis, tad pasistengsiu prižiūrėti, kad tai būtų daroma", - žadėjo prezidentė.

Ji taip pat akcentavo, jog UNESCO oficialiai nėra paskelbusi, kad prieštarauja, jog toks terminalas atsirastų Kiaulės Nugaros saloje, šalia Kuršių nerijos.

"Nuogąstavimus buvo pareiškusi tik UNESCO Lietuvos komisija. Bet nespekuliuokime, negąsdinkime nei savęs, nei tarptautinės bendruomenės - tam ir bus poveikio aplinkai vertinimas. Tik jei bus nežymus arba visai nebus jokio poveikio, terminalas atsiras Kiaulės Nugaroje", - sakė prezidentė.

Tačiau ji akcentavo, kad perspektyvoje plečiantis uostui tolimoje ateityje reikėtų galvoti apie šio plaukiojančio terminalo perkėlimą į Būtingę.

"Toks projektas nebrangus, visos šalys jį pasistato iš savo lėšų. "Klaipėdos nafta" gali padengti 80 procentų terminalo išlaidų savo arba skolintomis lėšomis. Finansų klausimas nėra lemiamas", - sakė prezidentė, pabrėžusi, kad terminalo projektas nėra vien ekonominis, bet ir geopolitinis projektas.

"Būtina užtikrinti dujų tiekimo saugumą. Todėl Lietuva apsisprendė statyti ir išlaikyti terminalą valstybės rankose, kad niekada ateityje "Gazprom" jo neperpirktų. Todėl ir visos trys Baltijos šalys statysis tokius terminalus, kad sumažintų perpirkimo riziką", - sakė D. Grybauskaitė.

Vyksta daug darbų

"Prezidentė teigė, kad projekto tempai netenkina, daug darbų nepadaryta. Bet ji patenkinta tuo, kas jau vyksta. Mes parodėme savo planą, kad jau pradėti vis darbai, kurie yra būtini. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad jie sklandžiai vyktų. Sudėtingiausia dalykas bus viską koordinuoti, nes daug valstybės institucijų yra susijusių su šiuo projektu. Pagal mūsų planą realu terminalą turėti 2014-ųjų pabaigoje", - sakė suskystintų dujų terminalo projektą įgyvendinančios AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Anot jo, projekto konsultantus pasirinkusi bendrovė jau pradėjo rengti ir projekto plėtros planą, ir poveikio aplinkai vertinimą, ir techninį pačio plaukiojančio terminalo (specialaus laivo) planavimą. Iki šių metų pabaigos tikimasi pabaigti šio laivo pirkimo konkursą ir pradėti finansuoti jo statybą. R. Masiulis pabrėžė, kad tokiam laivui visiškai nesvarbu kur stovėti - šalia Kiaulės Nugaros, Būtinėje ar išoriniame uoste.

"Taip pat šiuo metu jau atliekama hidrodinaminė analizė, kuri atsakys, ar sūrus vanduo gali patekti už Kiaulės Nugaros, ar bus krantų erozija. Pradėta ir navigacinė studija, kuri turi atsakyti, ar tanklaiviai su dujomis galės sėkmingai įplaukti ir prisišvartuoti. Pirminiai rezultatai rodo, kad dėl šio klausimo atsakymai yra pozityvūs", - teigia R. Masiulis.

Pasak jo, poveikio aplinkai vertinimas bus baigtas antroje kitų metų pusėje, bet jo rengimo metu yra eilė žingsnių, kurių metu jau matysis, ar terminalas gali būti Kiaulės Nugaroje.

"Klaipėdos naftos" vadovas patvirtino prezidentės žodžius, kad įmonė gali skirti 80 proc. projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. Anksčiau skelbta, kad suskystintų dujų terminalas gali atsieti 200-300 mln. eurų.

Sektoriaus pertvarka - migloje

Kad suskystintų dujų terminalas galėtų pradėti tinkamai funkcionuoti, dar būtina nutiesti dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas. Taip pat Vyriausybė siekia liberalizuoti dujų rinką - atskirti dujų tiekimą nuo infrastruktūros. Tai numatančios dujų įstatymo pataisos jau priimtos.

Pagal jas turės būti suskaidyta bendrovė "Lietuvos dujos". Tačiau nei kiek tai kainuos Lietuvai, nei kada šis procesas prasidės, kartu su prezidente "Klaipėdos naftoje" lankęsis energetikos ministras Arvydas Sekmokas "Vakarų ekspresui" negalėjo atsakyti.

"Turės būti pasiektas visų "Lietuvos dujų" akcininkų susitarimas prižiūrint Europos Komisijai. Taip pat bus atlikti skaičiavimai. Numatyta derybų grupė, kuri ves derybas", - lakoniškas buvo A. Sekmokas.