Potvyniai Vakarų Lietuvą skandins vis dažniau?

Prie tokios išvados AAA priėjo, išanalizavusi praeityje įvykusius stichinius, katastrofinius ir kitus didelio masto potvynius bei įvertinusi klimato kaitos įtaka jiems.

Atliekant preliminarų potvynių rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuo 1812 iki 2010 m. Lietuvoje įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Dažniausiai potvyniai kilo dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių (apie 70-75 proc. atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 proc. atvejų). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos jūroje pakilimas, hidrotechnikos statinių avarijos ir pan. sudaro 15 proc. atvejų.

Remiantis atlikta analize buvo išskirtos upės ir Baltijos jūros bei Kuršių marių priekrantės teritorijos, kuriose praeityje buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai, arba numatoma, kad dėl klimato kaitos tokie potvyniai gali kilti ateityje. Taip pat buvo išskirtos upės ir priekrantės teritorijos, kuriose dėl reljefo ypatybių, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių ateityje gali kilti potvyniai, kurie dėl didelio vandeningumo potvynio metu gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes.

Lietuvoje buvo išskirtos iš viso 53 skirtingų upių atkarpos, kuriose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems reiškiniams. Bendras upių atkarpų ilgis sudaro 3,468 tūkst. km. Teritorijos, besiribojančios su Baltijos jūra bei Kuršių mariomis, taip pat išskiriamos kaip potvynių atžvilgiu jautrios.

Remiantis preliminariu įvertinimu, potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos, iš kurių 193 tūkst. ha sudaro žemės ūkio naudmenos, 97 tūkst. ha miškai, 28 tūkst. ha urbanizuotos teritorijos. Analizuojant prieinamus duomenimis nustatyta, kad vien per 1961 – 2010 metų laikotarpį Lietuvoje potvyniai pridarė žalos daugiau nei už 150 mln. Lt.

Potvyniai kils anksčiau

Įvertinus klimato kaitos įtaką potvyniams numatoma, kad potvynių problemos išliks aktualios ir ateityje. Prognozuojama, kad pavasario potvyniai formuosis anksčiau, tačiau jų maksimalūs debitai, mastas bei intensyvumas XXI a. turės mažėjimo tendenciją. Tačiau tikėtina, kad vakarinėje šalies dalyje XXI a. pabaigoje rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį.

AAA taip pat prognozuoja, kad šiame šimtmetyje dažniau sulauksime gausių kritulių ir uraganinių audrų, dėl kurių krašte kils naujų potvynių.

Nedžiugina ir kitos hidrologinės prognozės: nuo 1898 m. vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje jau pakilo apie 14,7 cm. Pagal didžiausią vandens lygio augimo scenarijų per XXI amžių Baltijos jūroje, Lietuvos pakrantėje, žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm. Kuršių mariose labiausiai tikėtinas vidutinio vandens lygio pakilimas nuo 27 iki 63 cm. Tačiau dėl vėjo ir Nemuno potvynių poveikio vandens lygis mariose gali pakilti ir iki 217 cm.

Siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo potvynių rizikos valdyme, buvo parengtas 1:100 000 mastelio interaktyvus žemėlapis. Jame, šalia išskirtų vandens telkinių, yra nustatytos preliminarios potvynių grėsmės teritorijos, kurios gali būti užtvindytos potvynio, galinčio pasikartoti kartą per 1 000 metų. Žemėlapyje galima paprastai ir patogiai susipažinti su upių ruožais, kuriuose yra galimybė formuotis didelio masto potvyniams, ir preliminariai nustatytomis užliejamomis teritorijomis, kurios gali būti užtvindytos mažos tikimybės potvynio.

Šio žemėlapio pagrindinis tikslas buvo pasiruošti tikslių potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių parengimui (Potvynių direktyvos II etapas), identifikuojant teritorijas, kuriose reikia surinkti tikslius žemės paviršiaus reljefo, hidrologinius ir geomorfologinius duomenis.

Lietuvoje šiuo metu nėra tikslių žemės paviršiaus reljefo duomenų ir nėra galimybių tiksliai nustatyti teritorijų, kurios gali būti užliejamos potvynių. Todėl ir šis žemėlapis tėra orientacinis.

Potvynių direktyvos II etape bus rengiami tikslūs potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai, kuriuose tiksliausiais prieinamais metodais bus nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos mažos, vidutinės ir didelės tikimybės potvynių metu.

Parengtų potvynių grėsmės žemėlapių visapusiškam pritaikomumui, bus sudaromi detalūs 1:2 000 – 1:10 000 mastelio žemėlapiai, su tiksliai nustatytomis teritorijomis (atliekant hidrologinį, hidraulinį ir hidrodinaminį potvynių modeliavimą, erdvinę analizę), kurios gali būti užtvindytos kas 10, 100 ir 1 000 metų.

"Šilutės ETA žinios"