Politikams tenka padirbėti ir buhalteriais

Tie, kurie skaičiuoja, kokią dalį atlyginimo tenka išleisti benzinui, mobiliojo ryšio bei interneto sąskaitoms apmokėti, žino, jog per mėnesį net taupant susidaro nemaža suma.

Būtent tam daugiausiai išleidžia ir Tarybos nariai, tačiau kiekvieno iš jų veiklai kas mėnesį skiriama 700 litų, o tai reiškia, kad vieno politiko išlaikymas rinkėjams kainuoja 23 litus kasdien arba 8,4 tūkst. litų per metus. Šiuo metu 29 nariams atseikėjama 20,3 tūkst. litų per mėnesį.

2010 metais pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, miesto Tarybos nariai privalo savivaldybės buhalterijai čekiais ar kitais dokumentais pagrįsti kiekvieną išleistą litą.

Išleidžia nevienodai

2011 metų ataskaita rodo, kad naujokams nuo balandžio mėnesio iki metų pabaigos veiklai buvo skirta po 6 055 litus, senbuviams - po 6,3 tūkst. litų. Devyniems šios sumos neužteko, likusieji daugiau arba mažiau grąžino atgal. Netrūksta tokių, kurie antrąjį ir trečiąjį ketvirtį centas į centą išleido tiek, kiek buvo skirta.

Taupiausiai gyveno rugsėjo mėnesį Taryboje Naglį Puteikį pakeitęs Jonas Milierius - jis per pirmąjį veiklos mėnesį išleido vos 8,57 lito, tačiau nuo spalio iki Naujųjų metų jam prireikė jau pusantro tūkstančio.

Tarp taupiausiųjų - ir jo bendrapartietė konservatorė Zita Šličytė, kuri 2011 metais nepanaudojo beveik 1,6 tūkst. litų, o liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Šulcas - per 1,3 tūkst. litų.

Didžiausių sumų prireikė į Tarybą perrinktiems politikams - Vygantui Vareikiui (6 916 Lt), Irinai Rozovai (per 6 607 Lt), Valerijonui Bernotui (6 524 Lt), Vidmantui Plečkaičiui (6 430 Lt), Benediktui Petrauskui (6 426 Lt) ir Viačeslavui Titovui (6 356 Lt). Skirtas sumas viršijo ir du naujokai - Mindaugas Žilys (6 515 Lt) bei Artūras Razbadauskas (6 345 Lt).

"Protinga suma"

Zita ŠLIČYTĖ, išleidusi mažiausiai
Aš manau, kad tai protinga suma Klaipėdoje - nereikia jos nei didinti, nei mažinti. Man jos užtenka. Kadangi neturiu nešiojamojo kompiuterio, teko atsispausdinti šios dienos posėdyje svarstomus sprendimų projektus, prireikė pusantros rašalinio spausdintuvo kasetės. Man reikalingi kodeksai, tačiau jie nuolat keičiami, tenka juos pirkti. Nemažai pinigų "suryja" benzinas, nors ir važinėju nedaug.

Nespėja atsiskaityti

Tvarka anksčiau buvo paprastesnė - tiek, kiek Tarybos narys neišleido, privalėjo grąžinti atgal į biudžetą, o viršytą sumą padengti iš savo kišenės.

Nuo šių metų kovo įsigaliojo pakeitimai: jeigu per ketvirtį politikas neišleidžia visos sumos, tai nepanaudotų pinigų grąžinti nereikia, tačiau kitam ataskaitiniam laikotarpiui išmoka jam mažinama nepanaudota, ne pagal paskirtį arba nepagrįsta suma.

Ataskaitų už 2011 metų išlaidas laiku nepateikė Jurijus Šeršniovas, nepagrindęs per 1,1 tūkst. litų, V. Titovas (282 Lt), Rolandas Bražinskas (245 Lt) ir Vladimiras Vlasovas (120 Lt).

Daugiausiai skiria kurui

Apsidraudžiant nuo to, kad politikai pinigų nešvaistytų kur papuola, nutarta aiškiai nurodyti, kam išmokos gali būti naudojamos, tačiau jos leidžia išvengti išlaidų, kurias patiria kiekvienas suaugęs ir dirbantis miestietis.

Naujoji Tarybos reglamento išmokų skyrimo ir atsiskaitymo tvarka numato, jog pinigai skirti pašto ir kanceliarinių prekių, kompiuterių įsigijimui, automobilių nuomai, remontui ir draudimui, galimybės mokėti išperkamąją nuomą už mašiną nėra. Politikas taip pat gali važinėti taksi, pirkti autobusų bilietus, atsiskaityti už automobilio statymą.

Pasak savivaldybės administracijos Apskaitos poskyrio vyriausiosios specialistės Jelenos Avgustionok, didžiausios sumos išleidžiamos degalams, po to seka ryšio bei interneto paslaugų apmokėjimas.

"Reikia išleisti daugiau"

Vygantas VAREIKIS, išleidęs daugiausiai
700 litų - logiška suma, nors dažniausiai reikia išleisti daugiau nei skirta. Didžioji dalis išlaidų tenka telefoniniams pokalbiams apmokėti, kompiuterinės technikos nuomai, transportui. Važinėju ir viešuoju transportu, ir automobiliu, kelis kartus teko pasinaudoti ir taksi paslaugomis.

Turtai - nevienodi

Iš dabartinės Tarybos narių išmokų neprašė tik Rimantas Cibauskas ir Eugenijus Gentvilas. Galbūt jiems jų ir nereikia, mat prieš savivaldybių tarybų rinkimus pateiktose turto ir pajamų deklaracijose nurodoma, kad šie piliečiai - toli gražu ne iš tų, kuriems reikėtų išmokų. R. Cibausko sąskaitoje - per milijoną, E. Gentvilui iki šios sumos trūksta apie 50 tūkst. litų.

Na, o visi kiti neatsisakė pasinaudoti šia privilegija, nors turto vertės skirtumai jų deklaracijose susideda iš septynženklių skaičių. Pavyzdžiui, Audrius Vaišvila nurodė, jog privalomo deklaruoti turto turi už beveik 1,8 mln. litų, o Vytautas Lupeika nurodo, jog visa jo nuosavybė verta 61 tūkst. litų.

Galima pastebėti ir tai, jog dauguma Klaipėdos politikų yra paėmę paskolas, dalis turi nemažas sumas pinigų, kai kurie juos investavę į vertybinius popierius, meno kūrinius ar juvelyrinius dirbinius.

SUMA. Šioje salėje kartą per mėnesį posėdžiaujančių ir lemiamus sprendimus priimančių politikų veiklai kas mėnesį išleidžiama per 20 tūkst. litų. 
Redakcijos archyvo nuotr. 

Kovojo dėl "vokelių"

Prieš trejus metus Klaipėdoje kilo skandalas, kai viešąjį interesą gindami prokurorai kreipėsi į teismą ir pareiškė, kad 57 esami ir buvę Tarybos nariai iš miesto biudžeto neteisėtai gavo per 689 tūkst. litų, kurie jiems buvo išmokėti 2006-2008 metais.

Tąkart bandyta įrodyti, jog darbo Taryboje metu politikai gaudavo atlyginimus ir iš kitų darboviečių, tačiau po dviejų metų bylinėjimosi paaiškėjo, kad vadinamoji "vokelių" istorija baigėsi tuo, kad ieškinys buvo atmestas.

Beje, daugiausiai Tarybos nariams už jų veiklą buvo mokėta dar iki sunkmečio: nuo 2008-ųjų liepos iki 2009-ųjų vasario - šiuo laikotarpiu politikai gaudavo 1-1,2 tūkst. litų.

"Išmoka netenka prasmės"

Rimantas CIBAUSKAS, neprašęs išmokos
Eidami į valdžią žadėjome ką nors gero miestui Klaipėdai padaryti, tad išmoka, kad ir kokio dydžio ji būtų, netenka prasmės. Juolab, kad savivaldybėje reikia dirbti ne kiekvieną dieną, tai tarsi neatlygintina tarnystė miestui. Aš ir praėjusią kadenciją išmokos atsisakiau, berods, tada tokių narių buvo kur kas daugiau nei du. Išmokos atsisakymas galėtų būti geras pavyzdys, nors kiekvienas narys sprendimą dėl to priima atskirai.