Plytinės kaminas virs skalda

Savaitgalį pradėtus Plytinės kamino griovimo darbus dėl vakar pūtusio stipresnio vėjo teko nutraukti, tačiau tikimasi, kad kitos šios savaitės dienos bus palankesnės darbui.

"Sekmadienį vakare jau pavyko nuardyti 13 metrų kamino, manome, kad iki penktadienio jis visas bus nugriautas. Nebent oro sąlygos bus prastos, tuomet darbai gali užsitęsti keliomis dienomis ilgiau", - komentavo griovimo darbus atliekančios bendrovės "Vilniaus betono demontavimo technika" projektų vadovė Laura Dargytė.

Pasak jos, brigada griauti kamino atvyko iš sostinės, o bokštelį išsinuomojo Klaipėdoje.

Pasak L. Dargytės, kadangi aplink kaminą stovi gyvenamieji namai bei yra įsikūrusios įvairios įmonės, net nekilo minčių, kad kaminą būtų galima sprogdinti. Bokšteliu į viršų pakelti darbininkai elektriniais perforatoriais jį ardo nuo viršaus.

"Tik pačiame kamino viršuje plytos buvo sutrešusios ir byrėjo, o toliau, nuardžius porą metrų, jos tokios tvirtos, kad tenka po vieną ardyti. Mano nuomone, nuardžius pačią viršūnėlę tas kaminas dar būtų šimtą metų išstovėjęs. Nes jei plytos sutrešusios, pajudinus jos krenta gabalais, o dabar taip nėra. Kai liks kamino 10-15 metrų, matyt, toliau darbus atliks ekskavatorius. Tuomet jau viskas vyks greitai. Šiaip šis objektas tikrai nėra sudėtingas. Tik tiek, kad aukštas", - pasakojo darbų vadovas Gražvydas Stanynas.

Pasak jo, Plytinės kamino aukštis siekė 50 metrų.

Beje, vakar "Vakarų ekspreso" žurnalistai, nuvykę pažiūrėti, kaip atrodo pradėtas griauti Plytinės kaminas, pastebėjo, kad jau atsirado apsukrių miestiečių, kurie atsidarę automobilių bagažines krovėsi į jas nuardyto kamino plytas.

"Sargo prie kamino nestatėme, tikimės žmonių sąmoningumo. Šios plytos yra dalis mūsų užmokesčio. Mes jas perdirbsime į skaldą", - sakė L. Dargytė.

Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pernai nusprendė, jog Plytinės kamino įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą neverta. Architektų teigimu, šis prieš pat karą iškilęs statinys nėra kuo nors išskirtinis ir vertingas, juolab kad ir pačios plytinės nebėra išlikę.

Dar Alfonso Žalio vadovavimo laikais buvo nustatyta, jog kaminas kelia pavojų, bet taip ir neatsirado norinčiųjų jį nugriauti. Nors senas kaminas jau ilgą laiką kėlė pavojų - pūstelėjus stipriam vėjui aplink save barstė plytgalius, tačiau ilgai buvo aiškinamasi, kam šis objektas priklauso ir kas turėtų pasirūpinti jo likimu.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, uostamiesčio valdininkų vaidmuo šioje istorijoje tik toks, kad jie Valstybės turto fondui išdavė leidimą nugriauti kaminą.

Valstybės turto fondo Turto valdymo skyriaus viršininkės Julantos Poškutės duomenimis, lėšos Plytinės kaminui griauti buvo skirtos iš privatizavimo fondo.

"Plytinės kamino, Zarasų dūmtraukio ir Ignalinos rajono bulvių saugyklos išardymo ir likvidavimo bei teritorijos sutvarkymo darbams atlikti iš viso yra numatyta 542 tūkstančiai litų", - raštu atsakė J. Poškutė, tačiau nedetalizavo, kiek iš šių lėšų skirta konkrečiai Plytinės kaminui griauti.

Pasak jos, pagal griovimo projektą ir sutartį, griaunanti bendrovė turi sutvarkyti ir teritoriją.

Plytinės kaminas kaip statinys dokumentuose pirmą kartą buvo paminėtas 1907 m. statant Purmalių plytinę. Ji nebeveikia jau keletą dešimtmečių.