Plungiškių sumanymas ir stebina, ir intriguoja

„Že­mai­ti, ar tu ži­nai, kiek Že­mai­ti­jos vie­tų dar ne­ži­nai? Mes tau pa­ro­dy­sim pa­čias slap­čiau­sias Že­mai­ti­jos ker­te­les. Kaip mes tą pa­da­ry­sim? Va­žiuo­sim ten, kur „Goog­le“ dar ne­va­žia­vo, ir su­kur­sim mo­bi­lią­ją pro­gra­mė­lę, ku­rio­je bus su­žy­mė­ti vi­si pi­lia­kal­niai, al­ka­kal­niai, pa­žin­ti­niai ta­kai, slap­čiau­sios lan­ky­ti­nos vie­tos ir pro­tė­vių švent­vie­tės“, – toks pa­si­ža­dė­ji­mas, ne­se­niai ėmęs plis­ti feis­bu­ke, suint­ri­ga­vo ne vie­ną.

Pasidomėjome, kas sto­vi už šio am­bi­cin­go už­mo­jo, ir su­ži­no­jo, jog tai – ke­lių plun­giš­kių su­ma­ny­mas. 

„Atei­ty aš bū­siu tas žmo­gus, ku­ris ge­riau­siai pa­sau­ly­je iš­ma­nys apie Že­mai­ti­ją“, – pa­pra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, be užuo­lan­kų drą­siai rė­žia plun­giš­kis Egi­di­jus Ker­paus­kas. Vie­ni šį vy­rą pa­žįs­ta kaip UAB „Res­to“ sa­vi­nin­ką ir Plun­gės smul­kio­jo vers­lo aso­cia­ci­jos įkū­rė­ją, ki­ti – kaip plat­for­mos feis­bu­ke „Plun­gės po­zi­ty­vas“ su­ma­ny­to­ją. Ta­čiau pa­ts Egi­di­jus sa­ko, kad tai – jau praei­tas jo gy­ve­ni­mo eta­pas. Ne­se­niai jis pra­dė­jo vi­sai nau­ją.

Plun­giš­kio is­to­ri­ja pa­na­ši į dau­ge­lio šiuo­lai­ki­nių jau­nų žmo­nių. Bai­gęs mo­kyk­lą, jis pa­trau­kė į pa­sau­lį lai­mės ieš­ko­ti. Sus­kai­čiuo­ja, kad te­ko gy­ven­ti, mo­ky­tis ir stu­di­juo­ti net pen­kio­se už­sie­nio ša­ly­se. Bet šir­dy­je ne­blės­tan­tis pa­trio­tiz­mo jaus­mas ga­liau­siai par­ve­dė at­gal į gim­tą­ją Plun­gę. Čia vy­ras įkū­rė sa­vo įmo­nę, ėmė telk­ti smul­kiuo­sius vie­tos vers­li­nin­kus.

Da­bar pri­si­pa­žįs­ta, kad vis jau­tė­si tar­si ne sa­vo­se ro­gė­se sė­dė­tų. „Ir ta­da pri­si­mi­niau vai­kys­tę, pra­bė­gu­sią miš­kų ap­sup­ty, gam­toj, kai jaus­da­vau­si lai­min­giau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je. Taip gi­mė min­tis už­si­ra­šy­ti į gam­tos gi­dų kur­sus“, – pa­sa­ko­jo Egi­di­jus.

Pra­dė­jus gi­lin­tis į nau­juo­sius moks­lus, ne­ju­čia ki­lo idė­ja ge­riau su­si­pa­žin­ti su Že­mai­ti­ja bei jos tur­tais ir pri­sta­ty­ti vi­sa tai gam­tą taip pat mėgs­tan­tiems ir sa­vo kraš­to is­to­ri­jai nea­be­jin­giems žmo­nėms.

Egi­di­jus kar­tu su sa­vo mer­gi­na Ag­ne Stau­pe­ly­te bei se­se Li­na Ker­paus­kai­te įkū­rė vie­šą­ją įstai­gą „Že­mai­ti­jos ke­liais“ bei su­kū­rė to pa­ties pa­va­di­ni­mo pa­sky­rą feis­bu­ke, kur pri­sta­to sa­vo su­ma­ny­mą. Plun­giš­kiai ke­ti­na su­kur­ti mo­bi­lią­ją pro­gra­mė­lę, ku­rio­je bus ga­li­ma ras­ti daug in­for­ma­ci­jos apie Že­mai­ti­ją, taip pat – jos lan­ky­ti­nų vie­tų že­mė­la­pį.

Jei pa­vyks už­megz­ti kon­tak­tą su „Goog­le“, gal net į šią pro­gra­mė­lę bus in­teg­ruo­ta ir na­vi­ga­ci­nė sis­te­ma, ku­ria nau­do­jan­tis bus dar pa­pras­čiau pa­siek­ti bet ku­rį no­ri­mą ob­jek­tą, įtrauk­tą į in­te­rak­ty­vų že­mė­la­pį.

Plun­giš­kių pla­nuo­se – ir mo­bi­lio­ji te­le­vi­zi­ja, tad vi­si no­rin­tie­ji ga­lės ste­bė­ti jų ke­lio­nes po Že­mai­ti­ją, vaiz­do re­por­ta­žus iš lan­ky­ti­nų vie­tų, po­kal­bius su is­to­ri­kais, kny­gų au­to­riais, ki­tais žy­miais žmo­nė­mis.

Egi­di­jus sa­ko, kad šis jo ir bend­ra­min­čių pro­jek­tas orien­tuo­tas į jau­ni­mą, tad grį­žę iš eks­pe­di­ci­jų jie ke­liaus po mo­kyk­las, bend­raus su moks­lei­viais ir steng­sis jiems per­teik­ti ži­nią, ko­kia gra­ži ir įdo­mi yra to­ji mū­sų Že­mai­ti­ja.

Aki­vaiz­du, kad to­kį di­de­lį už­mo­jį trims žmo­nėms įgy­ven­din­ti bus ne­leng­va, kad ir kaip en­tu­zias­tin­gai nu­si­tei­kę jie bū­tų. Tad tri­ju­lė lau­kia vi­sų ge­ros va­lios žmo­nių, no­rin­čių pri­si­jung­ti prie šio su­ma­ny­mo ar pa­dė­ti jį įgy­ven­din­ti.

„Jau da­bar žmo­nės siū­lo pa­gal­bą. Su­bū­rėm ar ne 13 no­rin­čių­jų tal­kin­ti, bet to­kių bus ir dau­giau. Mū­sų tiks­las yra su­vie­ny­ti Že­mai­ti­ją, jos žmo­nes. Kad vi­si bū­tų vie­nin­ges­ni, to­kie, kaip se­niau, kai kry­žiuo­čius po ve­lė­na vers­da­vom“, – šyp­so­jo­si plun­giš­kis.

Gru­pe­lės jau­nų žmo­nių su­ma­ny­mas jau tu­ri ir konk­re­tų pla­ną. Pra­dė­ti sa­vo eks­pe­di­ci­jas po Že­mai­ti­ją jie ža­da ko­vo 4-ąją. „Tai ma­no gi­mi­mo die­na“, – nu­si­juo­kė Egi­di­jus, pa­klaus­tas, ko­dėl pa­si­rink­ta ši da­ta.

Kom­pa­ni­ja ža­da 5–6 die­nas per sa­vai­tę ke­liau­ti po Že­mai­ti­ją, fil­muo­ti, fo­tog­ra­fuo­ti ir vie­šin­ti sa­vo ke­lio­nes, o ga­liau­siai vi­są su­rink­tą me­džia­gą su­dė­ti į pla­nuo­ja­mą su­kur­ti mo­bi­lią­ją pro­gra­mė­lę.

Kam smal­su jau da­bar pa­ma­ty­ti, kaip šiems jau­niems žmo­nėms se­ka­si ruoš­tis pir­mo­sioms eks­pe­di­ci­joms, ga­li juos sek­ti feis­bu­ko pa­sky­ro­je „Že­mai­ti­jos ke­liais“, nes jau da­bar čia ne­trūks­ta veiks­mo.