Plungė nori susigrąžinti Mykolo Oginskio vertybes

Plungės rajono valdžia neseniai kreipėsi į Kultūros ministeriją dėl kunigaikščio Mykolo Oginskio šeimai priklausiusių ir po įvairius šalies muziejus, archyvus, bibliotekas išsibarsčiusių reliktų.

Oginskių dvare Plungėje įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus (ŽDM) direktorius Alvidas Bakanauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad dabar ant restauruotų dvaro sienų kabo tik įspūdingų paveikslų reprodukcijos, nes daugybė eksponatų saugomi kituose miestuose.

„Norime suteikti galimybę žmonėms išvysti originalus ten, kur jie ir buvo Oginskių laikais. Grafas turėjo sukaupęs įspūdingą dailės kūrinių, numizmatikos, indų, skulptūrų, archeologinę, knygų, medžioklės trofėjų kolekcijas. Deja, visų šių vertybių Plungėje nebėra“, – sakė jis.

Prašė tarpininkauti

Kaip Žemaitijos dvarų kultūros perlai Kretinga ir Palanga yra neatsiejami nuo grafų Tiškevičių, taip Plungė – nuo Oginskių šeimos paveldo.

Ne vienus metus puoselėjamame M. Oginskio dvaro komplekse su įspūdingais rekonstruotais rūmais veikia ŽDM. Rūmų renovacijai, jų autentiškumui atkurti buvo skiriamos valstybės, Europos Sąjungos bei savivaldybės lėšos. Plungėje kasmet vyksta nemažai renginių, skirtų kunigaikščių Oginskių tradicijoms puoselėti.

Todėl Plungės rajono meras Audrius Klišonis kreipėsi į Kultūros ministeriją ir paprašė tarpininkauti bandant atgauti ir nuolat didikų dvare eksponuoti jame buvusias muziejines vertybes, kurios buvo nacionalizuotos tarpukariu ar išvežtos Antrojo pasaulinio karo metais.

Oginskių turtai dabar yra išsibarstę daug kur: Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Žemaičių muziejuje „Alka“, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno technologijos universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir kitur.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė jau kreipėsi į minėtų įstaigų vadovybę, tačiau visam laikui grąžinti į Plungę eksponatų veikiausiai nebus galimybės. Paaiškinta, jog muziejuose ar bibliotekose saugomos kilnojamosios kultūros vertybės – valstybės ilgalaikis turtas, o teisės aktai nesuteikia ministerijai kompetencijos leisti arba neleisti eksponuoti muziejines vertybes, nes už jas atsako saugančios įstaigos.

Kultūros viceministrė rekomendavo ŽDM kreiptis į kiekvieną Oginskio turtus saugančią įstaigą atskirai ir aptarti vertybių eksponavimo Plungėje, jų saugumo, pervežimo išlaidų ir kitas susijusias sąlygas.

Lengva nebus

ŽDM vadovas A. Bakanauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad daugybė Oginskių meno vertybių iškeliavo iš Plungės dėl pragmatinių priežasčių.

„Kai M. Oginskis mirė, jo žmona emigravo į Lenkiją, Varšuvą, todėl baimintasi, kad kunigaikščio kolekcijos atsidurs pas kaimynus. Tarpukariu vertybės buvo nacionalizuotos ir perduotos saugoti įvairiems muziejams, bibliotekoms, kai kurios dingo privačiuose rinkiniuose. Kur yra ir kokia buvo archeologinė medžiaga, apskritai nežinome. Tačiau labai gausus dailės kūrinių rinkinys yra išlikęs, kaip ir numizmatikos, medalių kolekcijos ir kita“, – teigė jis.

Esą itin verta Plungėje būtų eksponuoti M. Oginskio turėtų giminės portretų originalus. Oginskių rūmuose norima demonstruoti kadaise išgabentas didikų turėtas meno vertybes.

„Žinoma, nekalbame apie tų vertybių perdavimą mums saugoti nuolat, nes už eksponatus atsako juos išsaugoję muziejai, kurie investavo savo lėšas į restauravimą, pirko paveikslams rėmus, rūpinosi apsauga, tinkama priežiūra. Galima svarstyti tik deponavimo, skolinimo variantus. Žinote, lankytojams, plungiškiams kur kas didesnės emocijos būtų išvysti ne ant drobės atspausdintą kopiją, o aliejiniais dažais tapytą meno kūrinį, kuriame matyti kiekvienas potėpis“, – edukacinę naudą įžvelgė A. Bakanauskas.

Reikia koncepcijos

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovas Osvaldas Daugelis teigė, kad skolinti M. Oginskio kolekcijas galima, tačiau labai atsakingai.

„Viskas įmanoma, tačiau protingiau būtų sukurti kokią nors paveikslų originalų demonstravimo Plungėje koncepciją, kurios pagrindu veiktų laikina paroda. Supraskime, kad į Kauną karo ir sovietiniais metais iš visos Lietuvos plūdo gelbėjamos vertybės, pas mus kai kurios jų eksponuojamos nuo 1925 metų. Todėl negalima šiaip išvežti. Paveikslus reikia prižiūrėti, tinkamai saugoti, o dar gali prireikti juos apdrausti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.