Piliavietės teritorijos ir statinių už "ačiū" neatsisakys

Piliavietės teritorijoje veikiančios įmonės iš principo neprieštarauja dalį teritorijų ir juose stovinčius pastatus atiduoti miesto reikmėms, tačiau kol kas garsiai nepasako, kokių kompensacijų už tai paprašys.

"Sužinojome, kad yra tam tikrų nesusikalbėjimų. Kadangi piliavietė yra prioritetinis miesto objektas, esame pasirengę padėti ieškoti palankių visiems sprendimų", - susikvietęs piliavietės teritorijoje veiklą vystančių įmonių bei savivaldybės administracijos atstovus kalbėjo meras Vytautas Grubliauskas.

Tam, kad Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų pretenduoti į žadėtąjį Ūkio ministerijos finansavimą vienam iš piliavietės projektų įgyvendinti, būtina parengti techninį projektą. Tačiau projektavimo darbai užstrigo, mat piliavietės teritorijoje veikiančiai "Vakarų Baltijos laivų statyklai" nepavyksta gauti iš Kultūros paveldo departamento projektavimo sąlygų naujam detaliajam planui parengti.

Be to, iškyla ir kita problema - nėra numatyta, kad naujasis įvažiavimas į piliavietę galėtų būti skirtas ir sunkiasvorei technikai. Todėl UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla" kaip vieną iš galimų kompensacijos variantų įvardijo įvažiavimo iš Minijos gatvės sutvarkymą.

"Kaip galimas kompensacijos mechanizmas galėtų būti ir adekvatus teritorijos plotas - tai dar derybų klausimas. Iš principo, Baltijos laivų statykla tikrai yra pasiruošusi daryti viską, kad tie 74 arai, kuriuos mes prarasime, atitektų miesto reikmėms", - sakė "Vakarų laivų gamyklos" įmonių grupės generalinis direktorius ir Baltijos laivų statyklos valdybos narys Arnoldas Šileika.

Pasak jo, bendrovei "Vakarų Baltijos laivų statykla" negaila ir sovietinių beverčių statinių, kuriuos reikės nugriauti tam, kad atitinkamai būtų sutvarkyta piliavietės teritorija. Tačiau kokios kompensacijos už juos bus paprašyta, vakar garsiai nebuvo įvardinta.

Valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat raštu yra informavusi savivaldybę, kad jie neprieštarauja dėl sklypo perdavimo miesto reikmėms, tačiau esą viskas turi būti suderinta su "Vakarų Baltijos laivų statykla".

"Iškyla tik viena grėsmė, ar tuomet, kai miestas šitaip priartės prie gamybinės veiklos, pastarajai neatsiras tam tikrų suvaržymų ar apribojimų", - perspektyva šiek tiek neramino A. Šileiką.

Be kita ko, jis patikino, kad toje teritorijoje, kur liks veikti Baltijos laivų statykla, nėra numatyta jokių naujų statinių. Atvirkščiai, yra planų iškelti modernią dažymo kamerą į Vakarų laivų gamyklos teritoriją.

Išlieka dar vienas neišspręstas klausimas - kur iškelti dalį Klaipėdos laivų remonto gamybos. Pasak šios įmonės vadovo Alvydo Butkaus, iki šiol tokios vietos taip ir neatsirado, todėl artimiausiu metu žadama vėl sėsti deryboms su Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybe.

Ūkio ministerija žada finansuoti projektą, kuriuo numatyta sukurti piliavietėje turistams patrauklų vizualinį objektą. Tam ji žada skirti 1,5 mln. Lt, o dar 1,8 mln. Lt turės pridėti ir Klaipėdos savivaldybė.  

Tačiau iš pradžių piliavietėje planuojama pakloti magistralinius lauko inžinerinius tinklus.
Dar vienas tikslas - šiek tiek toliau nukelti kelią, kuriuo įvažiuojama į piliavietės teritoriją, nes tik tuomet būtų galima atkurti piliavietės komplekso žvaigždę. Tačiau tam, kad būtų galima toliau nutiesti kelią, valdžiai reikia vesti derybas su "Baltijos" laivų statykla bei Klaipėdos laivų remonto bendrove, kurios dabar vykdo veiklą toje teritorijoje.