Paveldą naikina ne laikas, o vagys

Manoma, kad pastarosiomis dienomis pavogtos metalo konstrukcijos nuo tilto per karaliaus Vilhelmo kanalą ties Kairių gyvenviete - nuo metalo vagių nukentėjo jau ne kartą.

"Vakarų ekspresui" tokią versiją pateikė klaipėdietis Aleksandras, kuris tiltą fotografavo gegužės 9-ąją bei užvakar.

"Gegužę buvo matyti, kad konstrukcija pjaustyta, bet tiltą, nors ir nesaugiai, dar buvo galima pereiti. Birželį - vaizdas jau kitoks: plika akimi matyti, jog pjaustoma ir toliau, o tilto pereiti jau neįmanoma. Čia tikrai ne valstybinė įstaiga, o vagys darbuojasi, įdomu, ar juos kas sugaus, ar kas užtikrins saugumą", - rašo klaipėdietis.

Nuotraukas išvydę Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai teigia, kad tai tas pats tiltas, kuris jau buvo apvogtas pernai pavasarį ir lapkričio mėnesį.

"Tai yra būklė, kurią mes užfiksavome po antrojo konstrukcijų pjaustymo. Policijai apie tai pranešta anksčiau, nors norėta ikiteisminį tyrimą nutraukti, pasiekėme, jog taip neatsitiktų, pareigūnai darbą tęsia.

Džiaugiamės, kad yra neabejingų žmonių paveldo niokotojams", - sakė padalinio specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

Ne tavo - neimk

Pats tiltas, anot jo, kaip atskiras objektas, nėra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, tačiau jis laikomas valstybės saugomo Vilhelmo kanalo priklausiniu.

Pastarąjį kartą supjausčius ir pavogus plienines konstrukcijas, paveldosaugininkų teigimu, padaryta net 30 tūkst. litų žala.

NESPĖJO. Kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionyzas Varkalis džiaugėsi, kad pernai paskutinę minutę pavyko nuo sunaikinimo išgelbėti pavogtus vertingus metalo dirbinius.

XIX amžiuje statytas tiltas - vienas iš dviejų kelių, jungiančių Vilhelmo kanalo krantus. Klaipėdos krašte tokio tipo konstrukcijų tiltai yra keli, jie būdingi tik buvusios Mažosios Lietuvos teritorijai.

Ateityje, kai kanalo pakrantėse bus įrengti privažiavimo keliai, aikštelėse bus pastatyti informaciniai stendai, kuriuose bus įrašai ir apie paveldo objektus.

"Nors dabar nebuvo jokio ženklo, kad tiltas priklauso paveldo objektui, tai nereiškia, jog galima vogti. Būkim "biedni", bet teisingi", - samprotavo L. Kavaliauskas.

Pavyko išgelbėti

Vagystės nuo minėto tilto - ne vienintelis vagių paveldo niokojimo pavyzdys.

2011-ųjų pavasarį paskutinėmis minutėmis pavyko išgelbėti unikalią XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje pagamintą Šilutės kapinių tvorelę bei vartus. Šie dirbiniai buvo atvežti restauruoti į Klaipėdą ir palikti saugoti Kalvystės muziejaus teritorijoje. Nors ji aptverta, ilgapirščiai istoriškai vertingus metalo dirbinius sugebėjo pavogti.

VERTĖ. "Juodųjų archeologų" iškasti radiniai vertingi ne tik istoriškai: dviejų už šiuos nusikaltimus teisiamų vyrų bylos duomenimis, jie kapinynuose iškastus daiktus pardavė už 55 tūkst. litų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Nedaug trūko, kad iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte gaminti dirbiniai su kitu laužu būtų iškeliavę perdirbti, tačiau policijos pareigūnų operatyvumo ir profesionalumo dėka netrukus po pranešimo apie eksponatų vagystę tvorelė ir vartai buvo aptikti vienoje iš Klaipėdoje veikiančių metalo supirkimo įmonių.

Įtariamieji tąkart nerasti, manoma, kad pasidarbavo asocialūs asmenys, nuolat keičiantys gyvenamąją vietą.

Braižas - panašus

Manoma, jog Klaipėdos rajone įvykdyta vagystė - Vėžaitynės miške praėjusį rugsėjį dingusi žydų žudynių vietą bei kapines juosusi metalinė tvora - gali būti užuomina tiriant kitus panašius nusikaltimus.

"Po šios vagystės pastebėjome, kad buvo panaudotas suvirinimo aparatas, o kai įvyko nelaimė Smiltynėje, pareigūnams užsiminėme - ar tai negali būti tų pačių asmenų darbas, braižas juk panašus", - sakė L. Kavaliauskas.

Smiltynėje įvykusi nelaimė - šiemet sausį tragiškai pasibaigęs bandymas supjaustyti ant Kuršių marių krantinės esančias nenaudojamas gelžbetonio konstrukcijas. Čia dirbęs vyras buvo prispaustas sunkių blokų ir žuvo. Jis į įvykio vietą buvo atvykęs su metalui pjaustyti skirta įranga, tarp kurios buvo ir suvirinimo aparatas.

"Juodieji archeologai" laukia bausmės

Teismuose iki šiol nagrinėjama vadinamoji "juodųjų archeologų" byla, kurioje du vyrai kaltinami neteisėtai kasinėję valstybės saugomas kapavietes, rinkę archeologinius radinius ir juos pelningai pardavinėję. Vadimas Čvanovas ir Olegas Salijus 2009 metų birželį su įkalčiais sulaikyti Apuolės kapinyne Skuodo rajone, teigiama, jog jie išdarkė dar šešis kapinynus Kretingos rajone.

Bylos duomenimis, pas vyrus rasta VIII-XIV a. ginklų, papuošalų, taip pat sidabrinių arabiškų pinigų - dirhamų, dar per šimtą radinių jie buvo pardavę už apvalią sumą - 55 tūkst. litų.

"Tikimės, jog sprendimas šioje byloje bus paskelbtas rudenį. Džiugu ir tai, kad po pirmųjų dviejų sulaikymų Apuolėje pavyko nustatyti dar daugiau asmenų, kurie užsiėmė šia veikla. Ne tik kasinėjo kapavietes - neseniai įkliuvo ir archeologinius radinius pardavinėjęs asmuo. Šią veiklą Prekybos įstatymas draudžia", - pasakojo L. Kavaliauskas.