Paukščiams čia patinka

„Tradicinę mūsų kalendorinę žiemą lieka daugiau kaip šimtas rūšių paukščių. Dalis paukščių atskrenda žiemoti iš šiaurės. Šiais metais labai daug čimčiakų. Net toks vardas kai kam negirdėtas. Čimčiakai būreliais, po 100, 200, atskrenda iš Rusijos, Norvegijos šiaurės. Šiemet, matyt, jie gausiai išsiperėjo. Maitinasi jie sėklomis. Dalis čimčiakų vėliau pasitrauks piečiau, bet žiemą jų taip pat dar matysime. Ir pempių tūkstančiai likę. Kai kurios žiemos. Laikysis jos per žiemą žuvininkystės ūkiuose, arimuose. Žemei sušalus, kai maisto nebeliks, pasitrauks kelis šimtus kilometrų, kur žemė nesušalusi. Paukščiai per milijonus metų yra prisitaikę prie atšalimų“, - sakė paukščių žinovas. Kai kurie, pamatę zylutes striksint ant palangių, jau puola kabinti lesyklėles, maitinti. Anot gamtininko, lesinti smulkiuosius paukščius dar anksti. Maisto jiems tikrai užtenka. Žmonės vandens paukščius maitina dėl pramogos.

Kokie buvo šie metai paukščių skaičiuotojams Ventės rage? Gana prastas ruduo buvo, pripažįsta V.Jusys. Įtakos turėjo nepalankus vėjas. 20 tūkst. mažiau negu pernai sparnuočių į tinklus įskrido. „Mums reikalingas pietvakarių - vakarų vėjas, o vyravo rytinis. Lapkričio vidury tinklai bus nuimti, bet iškelsime kitus. Gaudome ištisus metus. Iš tų 85 tūkst., kurie šiemet įplasnojo į tinklus, daugiausia buvo varnėnų, zylių, liepsnelių, kikilių. Dešimt rūšių paukščių pakliuvo maždaug po tūkstantį“, - sakė ornitologas. Šiemet į gaudykles nepurptelėjo įspūdingų, nematytų svečių. Vienas vis dėlto buvo nutūpęs Ventėje, ant gaudyklės troso - Lietuvoje dar nematyta viešnia iš Viduržemio jūros regiono - daūrinė arba raudonjuostė kregždė. Nuo įprastų Lietuvoje perinčių kregždžių ji skiriasi savo rausva spalva. Paukščiai sienų nepripažįsta. Jie gali tūkstantį kilometrų nuklysti į šoną, o paukščių stebėtojai randa. Prieš kelerius metus į Lietuvą buvo užklydęs rudasis ibis. Žieduotas Ispanijoje. Matytas Vokietijoje. Pasisukiojo šen ten ir vėl išskrido.

Ar paukščiai jaučia oro permainas, artėjant šaltį? Ornitologai teigia, kad paukščiai apie orus nenusimano. Nors atmintis jų gera. Migruoja tais pačiais keliais, net tomis pačiomis dienomis. „Nuskrenda į Pietų Afriką žiemoti, bet grįžta perėti į tą patį lizdą. Paimkime žąsis. Nuvažiuoji į Mingės kaimą, jos vos vos pasitraukia nuo mašinos, o nuvažiuoji prie Drevernos, už pusės kilometro pamačiusios kyla. Jas gal kas pagąsdina, žino, kad reikia slėptis“, - iš patyrimo pasakojo V.Jusys. Anot paukščių stebėtojo, džiugu pripažinti, kad lietuviai yra labiausiai paukščius mylinti tauta. „Pasižiūrėkime į kalendorių: Vieversio diena, Pempės diena, Gegutės diena, 40-ies paukščių diena... Nežinau kitos valstybės, kad taip paukščius minėtų. Kiek teko domėtis, mūsų medžiotojai, ne brakonieriai, yra vieni mažiausiai paukščių nušaunantys Europoje“, - džiaugėsi paukščių žinovas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“