Palangos senbuviai nepatikėtų, kad žemė gali būti dalijama po metrą, jei nebūtų gavę tai patvirtinančių dokumentų. Jie liudija žemės grąžinimą buvusiose Palangos ganyklose. Jose likusią neužstatytą žemę – vos 6 hektarus – nutarta išdalyti 355 pretendentams.
„Ne aras, ne pusė aro, viena pėda. Viena pėda pasilaidojimui“, – paklaustas, kiek žemės jam tenka, sakė Palangos senbuvis Vilius Karolis.
Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai pripažįsta, kad žemės dalybos po pėdą nelogiškos, bet aiškina situacijos ištaisyti negalintys. Planus pateikė vietos valdžia, sklypus suformavusi pagal detalųjį planą, rašo delfi.lt.
„Piliečiai pyksta, sako „duokit mums šitą ar šitą sklypą“. Šitą padaryti būtų teorinė galimybė, jeigu visi 355 susitartų. Bet praktiškai tokios galimybės mes nematome, kadangi yra skirtingos šeimos, skirtingi norai. Mes nustatėme dalis, proporcingai likusios grąžinti žemės plotui kiekvienam tam sklypely“, – kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė.
Kai kuriems žemės duota mažiau nei po vieną kvadratinį metrą.
„Gyvenamos paskirties sklype, kur galima statyti gyvenamą namą (ten yra apie 15 arų) kai kuriems net neišsiskaičiuoja ta dalis, tiesiog yra nulis proporcingai likusios grąžinti žemės plotui“– sakė N. Jonikienė.
Dalis palangiškių žemės pėdos atsisako, piniginės kompensacijos – irgi. Sako, kad ji – dar vienas pasityčiojimas, mat už kvadratinį metrą valstybė nori atsipirkti šešiais litais, o visas aras žemės įvertintas vos 64 litais.
Palangos senbuviai sako, kad iš jų tyčiojamasi ne pirmą kartą. Kaip žemė grąžintas ir tvenkinys, tik nežinia, ką su žeme po vandeniu daryti.
Palangoje nuosavybės teisė į turėtą žemę dar neatkurta beveik 1,5 tūkst. žmonių. Sklypų jiems žemėtvarkininkai turi tik 49.
Rašyti komentarą