Papildomos miesto išlaidos "projektuojamos"

Šiuo metu vien uostamiesčio savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamentas vykdo 25 projektus.

"Dalis jų vyksta sklandžiai, pagal numatytus terminus, tačiau yra ir problemų", - sakė departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Dėl įvairių netikslumų ne tik vėlinami darbai, tačiau ir keliama jų vertė, o tai reiškia papildomas išlaidas savivaldybei. Miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje išvardinti bent 8 projektai, dėl kurių teks koreguoti miesto biudžetą. Tiesa, valdininkai teigia, kad tai atsitiko ne dėl jų kaltės, ji dažniausiai buvo verčiama projektuotojams.

Pavyzdžiui, Joniškės ir J. Janonio gatvių rekonstrukcijos projektai "išlipa" iš gatvei priskiriamų plotų, mat numatytas ir išvažiavimo į kitas gatves remontas, o šių darbų ES nefinansuos.

Laisvojoje ekonominėje zonoje esančios Švepelių gatvės rekonstrukcijai ir geležinkelio atšakos statybai sutrukdė tai, kad topografinę nuotrauką dariusi privati bendrovė joje neužfiksavo kūdros ir dėl to atsirado nenumatyti projektuotojų darbai. Savivaldybė nevykusiai darbą atlikusią bendrovę dėl šios klaidos ketina paduoti į teismą.

Prasidėjus naujojo dviračių tako palei Danę statyboms taip pat iškilo nedidelių kliūčių.

Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto atstovai pareiškė, kad pro Botanikos sodą einančios tako dalies danga būtų pakeista ir labiau pritaikyta prie šio gamtos kampelio. Tiesiant taką taip pat paaiškėjo, kad jis kirsis su vandentiekio ir ryšio bendrovės tinklais, tačiau šiuo atveju projekto pakeitimų išlaidas padengs pačios įmonės.

Dar didesnės išlaidos savivaldybei grėstų tuo atveju, jeigu tektų įvykdyti ūkio ministro prašymą grąžinti dalį "Vėtrungės" gimnazijos ir "Santarvės" pagrindinės mokyklos remontui išleistų ES pinigų - apie 950 tūkst. litų, kurie esą panaudoti netinkamai.

"Su tuo nesutinkame. Juk projektus vertino ir tvirtino Verslo paramos agentūra, ji už tai ir turėtų būti atsakinga", - sakė R. Zulcas.

Iš viso vertinant paraiškas netinkamomis išlaidomis arba trūkstamomis lėšomis, preliminariais duomenimis, pripažinta apie 2,3 mln. litų.

Atskiras galvos skausmas savivaldybei - buvusio Tabako fabriko rekonstrukcija, kuriai dėl techninio projekto klaidų bei papildymų jau teko skirti papildomus pinigus.

"Mes neturime tiek darbuotojų, kurie tikrintų projektuotojų sprendimus", - sakė R. Zulcas jo pasiteiravus apie tai, kaip ateityje išvengti klystančių projektuotojų.

Jo kolega, Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis teigė, kad tikrinti rengėjų nederėtų - jie atsakomybę prisiima savo atestatais.

Tarybos narė Zita Šličytė pasiūlė, kad miestui papildomus tūkstančius kainavusią klaidą padariusių projektuotojų savivaldybė ateityje daugiau nesamdytų, nors yra bendrovių, su kuriomis sutartys sudaromos nepaisant šio faktoriaus. Esą tam kelio užkirsti negalima - visi turi vienodas teises dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.