Gal kiek ir ankstokai Ventės, Šturmų bei Kintų kaimų bendruomenės susiruošė varyti žiemą, – iki tikrųjų Užgavėnių dar buvo likę kelios dienos, – tačiau linksmybių ant ledo ir mielinės blynų tešlos, regis, tai nė kiek nepagadino.
Anaiptol, diena pasitaikė kaip reta šią žiemą graži, grojo armonika, užšalusiomis mariomis pirmyn – atgal lakstė savadarbiai "šumacheriai" ir sniego motociklai, vilkdami sau iš paskos milžiniškas roges, pilnas klegančių vaikų ir suaugusių žiemos pramogų mėgėjų.
Čia sukiojosi ir Lašininis su Kanapiniu, jie uoliai vykdė kiekvieną šio šventinio taboro šeimininkų – dviejų čigonų baronų nurodymą, įsukdami renginio dalyvius ir svečius vis į naujas linksmas pramogas ir žaidimus, kol didžiakrūtė, raudnoskruostė Morė, iš toliau kantriai visa tai stebėjusi, vieną akimirką ėmė ir užsiliepsnojo, visiems paskelbdama apie Užgavėnių ant Kuršmarių ledo pabaigą…
Rašyti komentarą