Atrodytų, yra visa reikiama infrastruktūra - veikiantis Palangos oro uostas, neseniai už milijonines investicijas įrengtas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, tačiau nei vienas, nei kitas negali pasigirti keleivių srautais.
Tokia situacija liūdina Vakarų Lietuvos verslo atstovus. Esą kol esame sunkiai pasiekiami, visos įdėtos pastangos į turizmo plėtrą eina šuniui ant uodegos.
Prašo kantrybės
"Negi negalėtų iš Palangos oro uosto vykti reguliarūs skrydžiai kad ir į Vilnių. Taip, kaip būna kitose pasaulio šalyse, kai į lėktuvą ateini kaip į autobusą, likus 15 minučių iki skrydžio, be jokių patikrų?" - klausė verslo atstovai posėdyje dalyvavusio Palangos oro uosto vadovo Mariaus Gelžinio.
Jis tikino, kad yra dedamos visos pastangos, kad į Palangą būtų galima pritraukti daugiau skrydžių, tačiau tuo pat metu pripažino, kad visgi šiam objektui numatytas tik regioninio oro uosto likimas.
"Taip buvo nuspręsta, kai įvyko trijų oro uostų - Vilniaus, Kauno ir Palangos - susijungimas į vieną struktūrą. Buvo nuspręsta, kad Vilniaus oro uostas išliks mišrus, kuriame bus vykdomi ir pigūs skrydžiai, Kauno labiau orientuosis į krovinius ir techninį aptarnavimą, o Palanga išliks regioninis oro uostas. Nepaisant to, dar galėtume rasti vietos 2-3 naujoms kryptims", - pasakojo M. Gelžinis.
Jis pasidžiaugė asociacijos "Klaipėdos regionas" žadama parama, tačiau jos nepakaks padengti net vienos naujos krypties kaštus.
"O ar buvo kokios nors derybos su savivaldybėmis? Galbūt jos galėtų didinti planuojamas lėšas?" - klausė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Jam antrindamas asociacijos "Klaipėdos regionas" vykdomasis direktorius Simonas Gentvilas taip pat teiravosi, ką regionas dar galėtų padaryti, kad taip laukiamos naujos kryptys atsirastų greičiau.
"Dabar reikia tik kantrybės ir sėkmingų derybų", - tiek tegalėjo pasakyti M. Gelžinis.
Pasak jo, prisivilioti naujus skrydžius į Palangą nėra taip paprasta, kaip daugeliui gali atrodyti.
Esą skaičiuojama, kad 180 vietų lėktuvo skrydžio kaina iš Palangos iki Londono vežėjui atsieitų 40 tūkst. eurų. Taigi esą vieno bilieto kaina turėtų siekti per 111 eurų, kad vežėjas nepatirtų jokių nuostolių. Tačiau, kad tokia kryptis būtų pelninga, bilieto kaina turėtų būti ženkliai didesnė.
"Gali vežėjams pasakoti, ką tik nori, jie aiškiai mato visus skaičius ir keleivių srautus. Jeigu jie mato, kad, pavyzdžiui, į Biškeką keleiviai siūlosi skristi kad ir stovėdami, suprantama, kad jie rinksis šį oro uostą, o ne Palangos", - kalbėjo M. Gelžinis.
Derybų daug, rezultatas - neaiškus
Visgi jis sakė nenukabinantis nosies - esą su vežėjais ir toliau vyksta įnirtingos derybos dėl galimų tiesioginių skrydžių iš Palangos į Londoną. Taip pat užsiminta apie kalbas, kad "RusLine" į Maskvą vykdytų reisus ne tik vasarą, bet visus metus.
"Deramės ir su turkų agentūromis, kad į šią šalį ar į Egiptą būtų galima skraidinti turistus iš Palangos. Baltarusių kompanija "Belavia" žada paskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti užsakomieji skrydžiai iš Palangos iki Minsko. Kitų metų planuose - ir Diuseldorfo kryptis", - darbiniais reikalais dalijosi Palangos oro uosto vadovas, tačiau, kiek šių derybų virs kūnu, jis ir pats nežino.
Pasak M. Gelžinio, Palangos oro uostas turi ir kitų verslo planų - planuojama nutiesti taką privatiems mažiesiems lėktuvams bei įrengti namelius, kur galėtų apsistoti tokių lėktuvų įgulų nariai.
Taip pat ketinama atgaivinti verslo aviaciją. Vietoje oro uosto teritorijoje esančio seno angaro, kur kažkada rusų verslininkai laikė savo lėktuvus, ketinama įrengti naują modernų angarą verslo orlaiviams.
"Svarstome ir apie privatizavimą, nes valdišką drabužį jau esame išaugę", - minėjo M. Gelžinis.
Jo žiniomis, šiemet Palangos oro uostas tikisi iš viso turėti 133 tūkst. keleivių.
"Esame pelningai dirbanti įmonė. Reikia pažymėti, kad Europoje net 65-75 proc. tokio dydžio oro uostų kaip mūsiškis veikia nuostolingai", - gyrėsi Palangos oro uosto vadovas.
Tikisi, kad rusai grįš
"Deja, pasaulinė praktika yra tokia pat, kad oro uostai bučiuoja ranką vežėjams, o ne atvirkščiai", - kad derybos su vežėjais nėra lengvos, pritarė ir Valstybinio turizmo departamento direktorė.
Ji sakė gana optimistiškai žvelgianti į pasikeitusią geopolitinę situaciją.
"Estai ir latviai prognozuoja net 50 proc. turistų srautų kritimą. Bet aš manau, kad šitaip nebus. Mes neatsisakėme nė vienos veiklos, susijusios su Rusija, ir ketiname dalyvauti visuose numatytuose renginiuose. Tuo metu latviai ir estai išbraukė Rusiją iš prioritetinių rinkų. Manau, jog dabar, kai rusų piniginės suplonėjo, Lietuva kaip tik gali būti jiems patraukli kryptis: netoli ir nebrangu", - prognozavo J. Kazlauskienė.
Vis gi, pasak Palangos turizmo atstovų, bent jau praėjusį ilgąjį savaitgalį šiame Lietuvos kurorte daugiausia girdėjosi latviška, o ne rusiška šneka, kaip būdavo įprasta anksčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą