Palangos dušinių skandale į paviršių lenda nauji faktai

Palangos mero Šarūno Vaitkaus paraginta prokuratūra ėmėsi tirti „Lietuvos ryto“ atskleistas naujas aplinkybes, kad sovietmečiu statytos dušinės buvo nugriautos dar prieš 25 metus, o rekonstrukcijai pasitarnavo buvusio pastato pamatų imitacija.

Praėjusių metų pabaigoje šią statybą teisėta paskelbusios Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Editos Rutkauskaitės laukia nelengva užduotis – jai gali tekti paneigti savo ankstesnio tyrimo išvadą.

Prokurorė aplankė Palangą

Atrodo, kad tai daryti ši prokurorė neskubės. Liepos viduryje Palangoje su kurorto vadovais ir savivaldybės specialistais susitikusi E.Rutkauskaitė leido suprasti, kad vargu ar kas pasikeis net ir pasitvirtinus, jog dušinės iš tiesų buvo nugriautos, o vietoj jų jau buvo pradėtas statyti kitas statinys.

Pareigūnė citavo 1999 metais priimtą teismo sprendimą, kuriuo tuomet Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalautas pašalinti statybinis laužas buvo pripažintas išlikusiais dušinių pamatais.

Savivaldybės atstovai liko įtikinti, kad šiam įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra suėjusi senatis, tad byla, kurios jau nebėra teismo archyvuose, nebebus persvarstoma.

Tačiau daugiau nei prieš pusmetį skelbdama savo išvadas prokurorė E.Rutkauskaitė bus pražiūrėjusi tai, kodėl dėl dušinių rekonstrukcijos ne tik turėtų būti priimami nauji sprendimai, bet ir lengva ranka šią statybą laiminę ir į šiurkščius pažeidimus užsimerkę valstybės tarnautojai galėtų sėsti į teisiamųjų suolą.

Išvadose liko klaustukų

Savo ankstesnėse išvadose prokuratūra teigia, kad nuo dušinių registracijos Nekilnojamojo turto registre dienos 1993 metais pastatas nyko, tačiau nors ir fiziškai pažeistas, su 6 proc. likučiu jis visada buvo Nekilnojamojo turto registre.

Todėl prokuratūra padariusi išvadą, kad rekonstrukcija buvo galima.

Tačiau prokurorė E.Rutkauskaitė taip ir neatsakė į klausimą, kodėl 2005 metais nelegaliai pradėtame statyti objekte po 8 metų darbai iš pradžių buvo atnaujinti kaip nauja statyba, o vėliau beveik nepakitęs projektas pritaikytas tariamai rekonstrukcijai?

Arba kodėl apie 6 proc. statinio baigtumą ir esą fiziškai pažeistą dušinių pastatą kalbanti prokurorė nematė, kad statinio kadastrinių matavimų byloje 2008 metais įregistruotas kopose išbetonuotas 334 kvadratinių metrų ploto rūsys?

Ant jo vėliau buvo pastatytas būsimosios vilos pastato karkasas, bet 2015 metais palangiškis Kęstutis Gecas klaipėdietei Natalijai Zolotnitckajai kažkodėl pardavė tuos pačius neva dušinių pamatų likučius.

Liudijimas – iš praeities

Dušinių griovimo ir pamatų įteisinimo istorija geriausiai žinoma prieš 20 metų Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje Valstybinės statybos inspekcijos viršininku dirbusiam Stasiui Astrauskui.

Šiandien apie tai jo nieko nebepaklausi – prieš keletą metų S.Astrauskas mirė.

Tačiau galimybė jį išklausyti netikėtai atsirado. Vartant regioninio „Klaipėdos“ laikraščio 1997 metų komplektą.

Vasario 14 dienos numeryje yra išspausdintas S.Astrausko interviu, kuriame pareigūnas pasakojo apie nelegalias statybas Palangoje.

Statybos inspekcijos viršininkas laikraščiui teigė, kad pajūrio juostos ribose Meilės al. 26 esančio objekto savininkei bendrovei „Devynduoniai“ galioja reikalavimas šią teritoriją palaisvinti, nes ji turi būti priskirta Palangos parkui.

„Su šia bendrove teisme bylinėjomės ištisus metus. Mat 1992 metais ten privatizuotos dušinės buvo nugriautos ir vietoj jų norėta statyti grožio kliniką, tačiau projekto niekas su niekuo nederino.

Patikrinime dalyvavusių Seimo kontrolieriaus, juristų, nepriklausomų ekspertų ir kitų institucijų atstovų nuomonės sutapo: ši teritorija turi būti priskirta Palangos parkui ir čia joks pastatas negali būti statomas.

Su tokia nuomone nesutiko tik „Devynduoniai“. Norėdami įrodyti, kad šioje vietoje likę pamatai, jie vieną dieną naujai sumontavo pamatus su didžiuliais nukrypimais ir už tokią savavališką statybą mes šią bendrovę nubaudėme 2 tūkst. litų bauda.

Teismas šią baudą panaikino, tačiau mūsų reikalavimas – sutvarkyti aikštelę ir šią teritoriją palikti laisvą – turi būti įvykdytas“, – daugiau nei prieš 23 metus laikraščiui teigė S.Astrauskas.

Nors baldai į dušinėmis vadinamą vilą Palangoje buvo vežami dar praėjusią vasarą, ji iki šiol tebėra uždaryta. E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

Apskrities ryžto nepakako

Šitaip kalbėdamas S.Astrauskas rėmėsi 1996 metais paskelbtu tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko Jurgio Aušros įsakymu dėl vykdomų statybų Lietuvos pajūrio juostoje.

Jame bendrovė „Devynduoniai“ buvo įpareigota iki 1996 metų gegužės vidurio sutvarkyti teritoriją, išvežti pastatą išardžius likusias statybines medžiagas, išardyti sklypo aptvėrimą.

Apskrities žemėtvarkos departamento vadovas buvo įpareigotas užtikrinti, kad su Devynduoniais“ nebūtų sudaryta nuomos sutartis, ir imtis teisinio poveikio priemonių dėl šio sklypo perdavimo Laisvos valstybinės žemės fondui.

Tačiau šis apskrities viršininko įsakymas ir Statybos inspekcijos įpareigojimai liko neįgyvendinti: teismuose buvo pasiekta, kad kopose išmėtytas statybinis laužas virto neva išlikusiais dušinių pamatais.

Prie jų 1999 metų pabaigoje buvo suformuotas žemės sklypas, kuris vėliau išnuomotas „Devynduoniams“. Kopų ruožas nuo Meilės alėjos iki jūros Palangos botanikos parkui buvo perduotas 2004 metais be šio sklypo.

Pradėjo kaip naują statybą

Todėl prokurorės E.Rutkauskaitės tyrimo baigtis yra nuspėjama. Bet principingumą valstybės pareigūnė turėjo progos pademonstruoti dar pernai tirdama pačių dušinių rekonstrukcijos teisėtumą.

Dar prieš 10 metų tokia statyba buvo neįmanoma, nes pagal tuomet galiojusį Statybos įstatymą rekonstrukcijai privalėjo išlikti pats statinys, kurio plotą buvo galima padidinti tik 10 procentų.

Dabar buvusių vieno aukšto dušinių 233 kvadratinių metrų plotas išsipūtė net iki 700 kvadratinių metrų pastato su rūsiu ir antrajam aukštui prilygstančia mansarda.

Sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymas tuomet įstatyme buvo aiškinamas kaip nauja statyba.

Po 2010 metais Seimo patvirtintų šio įstatymo pataisų naujai statybai reikėjo, kad buvęs pastatas būtų nugriautas visiškai, o rekonstrukcija galima, jei buvusio statinio pamatų fragmentai po žeme yra išlikę ne giliau nei pusė metro.

Per teismus net ir pasiekęs galimybę statyti pajūrio kopose K.Gecas pats vargiai tikėjo rekonstrukcijos galimybe, todėl šio verslininko objektus projektuojantis architektas Donatas Rakauskas pateikė naujo poilsio pastato statybos projektą.

Tačiau nauja statyba pajūrio juostoje galima tik su Vyriausybės sutikimu.

Nors ši statyba aiškiai prieštaravo teisės aktams, Palangos verslininkas atkakliai siekė, kad valstybės institucijos pritartų jo projektui.

Direktorius patyrė spaudimą

Kelią į Vyriausybės posėdį K.Gecui užkirto Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas.

Dabar šalies kultūros paveldosaugininkams vadovaujantis tuometis Saugomų teritorijų departamento direktorius Vidmantas Bezaras prisimena dėl šio K.Geco brukamo projekto tuomet sulaukęs didelio spaudimo: „Tačiau visiems advokataujantiems buvo pasakyta kategoriškai – pajūrio juostoje nuolatinis arba laikinas gyvenimas yra draudžiamas, todėl poilsiui skirtas pastatas čia atsirasti negali.“

Tuomet naujo statinio projektas virto dušinių rekonstrukcijos projektu, poilsio paskirtis buvo pakeista į poilsio aptarnavimo paskirtį, o 2015 metais iš K.Geco pradėtą statybą nusipirkusi N.Zolotnitckaja pagal tą patį projektą pratęsė prieš septynerius metus sustabdytus naujos statybos darbus.

Atsakymas – brėžinyje

Praėjusių metų pabaigoje dušinių rekonstrukcijos teisėtumą nustačiusiai prokurorei būtų pakakę pamatyti Nekilnojamojo turto registre 2008 metų vasarį užfiksuotus pastato kadastrinių matavimų duomenis.

Juose aiškiai matyti, kad daugiau nei prieš 20 metų užfiksuoti pamatų likučiai yra atsidūrę šalia brėžinyje pažymėto išbetonuoto ir perdengto rūsio, o pats rūsys ir vėliau ant jo sumūrytas pastatas yra kitoje sklypo vietoje, nei anksčiau čia stovėjusios dušinės.

Visi „Lietuvos ryto“ kalbinti ekspertai vienu balsu tvirtino, kad rekonstruojamas pastatas turi būti statomas išlikusių pamatų vietoje.

Jei jie atsiduria šalia pastato – tai jau yra nauja statyba, kuriai pajūrio juostoje būtinas Vyriausybės leidimas.

Statybos leidimo nebuvo galima išduoti

Rimantas Jonynas, Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos advokatas:

„Vertinant 2014 metų lapkritį savivaldybės išduotą rekonstrukcijos leidimą šio projekto prieštaravimas Pajūrio juostos įstatymui, mano manymu, yra akivaizdus.

Šis įstatymas draudžia statyti statinius arčiau kaip 100 metrų nuo Baltijos jūros kranto, išskyrus tuos atvejus, kai jų statyba atitinka pajūrio juostos nustatymo tikslus.

Baigtiniu sąrašu yra pažymėti keturi tikslai, iš kurių dušinių rekonstrukcijos atvejui būtų galima pritaikyti tik sąlygų sudarymą visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais.

Nei išduodama statybos leidimą, nei šiandien pati savivaldybė negali aiškiai atsakyti, kokiems tikslams bus naudojamas šis pastatas.

Nieko nepaaiškina ir neegzistuojanti pastato poilsio aptarnavimo paskirtis. Šiuo atveju iš pastato projekto ir jau nustatytų kadastro faktinių duomenų galima numanyti, kad pastate suprojektuoti apartamentai skirti individualiam poilsiui arba gyvenimui ir nėra niekaip pritaikyti visų poilsiautojų aptarnavimui.

Akivaizdu, kad jo statybos prasmės neišgelbės ir savininkų pažadėta įkurdinti meno galerija ar restoranas – tai nėra pajūrio juostos naudojimas rekreaciniais tikslais.

Todėl Palangos savivaldybė negalėjo išduoti statybos leidimo, kol statytojas aiškiai nepagrindė pastato naudojimo paskirties, būtino ryšio su pajūriu ir visuomenės aptarnavimu. Juo labiau kad projekte dalis patalpų taip ir liko įvardytos kaip poilsio.“