Palangiškiai pagerbė dar du kurorto garbės piliečius

Pavasarį Palangoje minimos dvi reikšmingos istorinės datos: 1253 m. balandžio 5 d. Vokiečių ordino dokumentuose - Kuršo žemės dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte - pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Palangos vardas, o 1921 m. kovo 30 d. Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Todėl kovo ir balandžio mėnesių sandūra pasirinkta kaip tinkamiausias laikas palangiškių sueigai, Palangos garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijai ir naujas tradicijas kuriančiam renginiui "Palangos dienos". Šiais metais "Palangos dienos" ir sueiga organizuota antrą kartą.

Šiuos renginius globojantis Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, jog "Palangos dienos" išaugo ir išsiplėtė iki visos savaitės, kurios metu įvyko 18 kultūrinių ir sportinių renginių. Šių renginių iniciatoriai ir organizatoriai palangiškių sueigos metu buvo apdovanoti Palangos miesto vėliavomis.

Vėliavos bei miesto garbės piliečio regalijos šiais metais suteiktos dviem kurortui nusipelniusiems žmonėms - ilgamečiam įmonės "Palangos vandenys" vadovui, aktyviam visuomenininkui, kraštotyrininkui Vitalijui Bernardui Litvaičiui ir ilgamečiam Palangos miesto vadovui, Tarybos nariui, inžinieriui Daniui Puodžiui.

V. B. Litvaitis Palangoje gyvena nuo 1961-ųjų. Nuo 1972 m. iki 2001 m. jis vadovavo Palangos vandentvarkos įmonei "Palangos vandenys". Jo vadovavimo metu ši įmonė ne tik tapo viena moderniausių vandentvarkos įmonių Lietuvoje, bet ir įvairių kultūrinių iniciatyvų puoselėtoja bei rėmėja.

Drauge su Lietuvos dailininkų sąjunga V. B. Litvaičio vadovaujama įmonė nuo 1984 m. surengė 7 Lietuvos dailininkų plenerus ir sukaupė 99 meno kūrinių kolekciją. Dailės muziejaus ir V. B. Litvaičio iniciatyva buvo įkurtas Palangos skulptūrų parkas. Didžiausias V. B. Litvaičio nuopelnas - skulptūros "Laiminantis Kristus" Birutės parko didžiajame parteryje atkūrimas. V. B. Litvaitis prisidėjo ir prie dr. Jono Basanavičiaus portretinio biusto, paminklo pirmajam Palangos miesto burmistrui dr. Jonui Šliūpui pastatymo ir prie kitų skulptūrų bei mažosios architektūros akcentų, puošiančių Palangos kurortą, atsiradimo.

Nuo 2001 m. išėjęs į pensiją V. B. Litvaitis Palangos laikraščiuose rašo publikacijas miesto istorijos bei kultūros temomis, renka kraštotyrinę medžiagą apie istorines Palangos asmenybes: generolą leitenantą Valerijoną Ramanauską, pirmąjį Palangos valsčiaus viršaitį Feliksą Paulauską, žuvusį palangiškį Lietuvos kariuomenės savanorį Joną Piktuižį ir kt. Kartu su Leonu Peleckiu-Kaktavičiumi V. B. Litvaitis parašė Palangos miesto vandentvarkos ūkio raidos istoriją "Šimtmečio istorija". V. B. Litvaitis yra ir vienas iš "Palangos dienų" renginio iniciatorių.

D. Puodžius į Palangą atvyko 1969 m. ir buvo paskirtas miesto vykdomojo komiteto pirmininku. Šias pareigas ėjo 20 metų. Jo vadovavimo Palangai metu daug dėmesio buvo skiriama "Vanagupės" komplekso vystymui, rekonstruotos "Gintaro" ir "Neringos" poilsinės, pastatyta miesto poliklinika, kilo kitų sveikatos objektų korpusai - "Žilvinas", "Voveraitė", "Eglė", "Energetiko" kompleksas Šventojoje, du baseinai su jūros vandeniu ir kt. Nutiesta ir išasfaltuota naujų gatvių, 12 km dviračių takas, kilo gyvenamųjų namų kvartalai.

VADOVAS. Du dešimtmečius Palangai vadovavęs Danius Puodžius tapo Palangos miesto garbės piliečiu.

Jo iniciatyva iškilo nauja Palangos muzikos mokykla, į rekonstruotas patalpas perkelta viešoji biblioteka, pastatyti Moksleivių rūmai su observatorija. Ypač didelį dėmesį D. Puodžius skyrė žaliųjų plotų ir želdinių vystymui. Todėl D. Puodžiaus kandidatūrą Palangos miesto garbės piliečio vardui pasiūlė Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubas.

Palangos miesto garbės piliečių vardai teikiami nuo 1997 m. Iki šiol jie buvo suteikti penkioms asmenybėms: Alfredui Tiškevičiui (1913-2008) - Antaninos ir Felikso Tiškevičių palikuoniui už giminės nuopelnus kuriant ir plėtojant Palangos kurortą, Lietuvos dailės muziejaus direktoriui, dailėtyrininkui Romualdui Budriui, daug prisidėjusiam kuriant Gintaro muziejų Palangoje, restauruojant kurorto bažnyčios istorines, ypatingos vertės relikvijas, leidžiant vertingus leidinius apie Palangą bei dirbant kitus darbus.

Taip pat garbės piliečio vardai suteikti partizanų generolui, pripažintam ketvirtuoju Lietuvos prezidentu, Jonui Žemaičiui (1909-1954) - už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui, Švedijos piliečiui Larsui Tomui Larsonui (Lars Thomas Larsson) - už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvai, ir Palangos miesto pedagogui Jonui Brindzai.

Palangos garbės piliečio vardų suteikimo iškilmėse debiutinį koncertą surengė naujas kurorto kolektyvas - Palangos kamerinis choras.

Pasibaigus iškilmėms palangiškių sueigoje kurorto gyventojai iš tribūnos teikė savo idėjas ir pasiūlymus, kad Palanga taptų dar gražesnė ir patrauklesnė.

VISUOMENININKAS. Palangos miesto garbės piliečio vardas suteiktas ir iki šių dienų aktyviam kurorto visuomenininkui Vitalijui Bernardui Litvaičiui. VADOVAS. Du dešimtmečius Palangai vadovavęs Danius Puodžius tapo Palangos miesto garbės piliečiu.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.