Palanga užsimojo kaldinti suvenyrinius litus

Palangoje brandinamas sumanymas prie istorinės trobos organizuoti savotišką edukacinę atrakciją: tiesiog gatvėje leisti praeiviams už užmokestį eurais nusikalti litus.

„Labai patraukli idėja, pristatysime ją politiniu lygmeniu. Tikrai būtų įdomu įsigyti prie lito tėvo namo iškaltų, tarkime, pirmųjų tarpukario litų. O gal ir visą skirtingų laikotarpių bei nominalų metalinių litų rinkinį. Ir atrakcija, ir edukacija, ir prasmė“, - LŽ sakė kurorto vicemeras Saulius Simė.

Muziejaus nebus

Turbūt nedaug tautiečių žino, kad netoli dabartinės Palangos autobusų stoties, mažoje Jono Piktuižio gatvėje, yra V. Jurgučio (1885-1966) namas. Prie nedidukės tradicinės medinės architektūros trobos, puoštos ažūrinėmis vėjalentėmis, pastatyta paminklinė stela. Joje pažymima, kad čia gimė ir vaikystę praleido žymus finansininkas, akademikas V. Jurgutis.

Ir bankininkystės, ir politikos srityse Lietuvai daug nusipelnęs eruditas gimė Joskaudų kaime, Kretingos rajone, tačiau vaikystę praleido Palangoje, minėtame name. Mokėsi kurorto progimnazijoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

Palangoje tebėra lito tėvu vadinamo Vlado Jurgučio vaikystės namas, šalia kurio galėtų būti kaldinami suvenyriniai litai. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Bene labiausiai V. Jurgutis pagarsėjo kaip lito tėvas, nes buvo Lietuvos banko organizatorius ir itin svariai prisidėjo prie lito įvedimo 1922 metais. LŽ pasiteiravus, ar tokiai iškiliai asmenybei pagerbti užtenka tik stelos, ar nevertėtų prasmingiau panaudoti minėto namo, paaiškėjo, kad istorinis pastatas - privati nuosavybė. Kitaip tariant, su lito istorija ir V. Jurgučio asmenybe susijusio muziejaus jame įsteigti nepavyktų.

„Tas pastatas turi du šeimininkus. Jis įtrauktas į kultūros vertybių registrą, yra saugomas valstybės. 1997 metais prie namo pastatėme atminimo stelą. Daugiau nieko neišėjo padaryti, juk privačioje valdoje muziejaus nesteigsi. Gal bus žmonių, kurie jaus nostalgiją nacionalinei valiutai, tuomet galės prisiminti, kad Palangoje stovi lito tėvo vaikystės namas“, - kalbėjo Palangos merijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Veiktų kalykla

Tačiau Palangoje skinasi kelią originali idėja, kaip būtų galima savitai pagerbti nacionalinę valiutą ir kartu priminti apie V. Jurgutį, jo šaknis kurorte.

Siūloma kitų metų vasarą organizuoti tam tikrą edukacinę, pramoginę, komercinę veiklą J. Piktuižio gatvėje, prie lito tėvo namo. Ten savaitgaliais ir renginių dienomis būtų kalami litai. Svarstoma, jog tai galėtų daryti konkursą laimėję patyrę monetų kalėjai. Už tam tikrą mokestį būtų kalami, pavyzdžiui, istoriškai įdomiausi tarpukario ir galbūt atkurtos nepriklausomos Lietuvos litai. Poilsiautojai turėtų unikalią galimybę ir patys nusikalti litų arba visą jų kolekciją.

„Kartu būtų galima pastatyti informacinius, edukacinius stendus apie litą, jo istoriją, V. Jurgutį. Ir pats norėčiau turėti tarpukario litų kopijų. Juk ne visi įstengia įpirkti originalių senovinių litų, o čia už nustatytą sumą galėtum pasirinkti tam tikrą variantą ir nusikalti. Manau, ir kalėjas uždirbtų, ir žmonės liktų patenkinti“, - teigė S. Simė.

Jis sutiko, kad Palanga turi ne tik moralinę teisę, bet ir įsipareigojimą pagerbti nacionalinę valiutą. „Tas litų kalimas būtų ir žaidimas, ir edukacija. Nukaltos kopijos liktų vaikams, anūkams kaip prisiminimas apie litą. Drauge mūsų kurortas nuskambėtų Lietuvoje. Šią idėją pristatysiu miesto tarybos komitetuose, ji tikrai yra įdomi ir įgyvendinama“, - tvirtino vicemeras.

Edukacinė nauda

Sumanymas atidaryti litų kalvę šalia V. Jurgučio namo pasirodė įdomus ir Palangos kultūros centro direktoriui Žilvinui Kažiui. Jo teigimu, suvenyriniai pinigėliai jau buvo kalami per šventę Šventojoje.

„Reikėtų parengti projektą, gauti finansavimą, rasti žmogų, kuris pagamintų tų litų matricas, kaltų monetas. Idėja verta dėmesio vien dėl savo edukacinės prasmės“, - sakė jis.

Anot V. Rekašiaus, įvedus eurą simboliškai nusikalti suvenyrinių litų būtų įdomu ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams. „Ypač moksleiviams, kurie nėra matę, kaip atrodė pirmieji nepriklausomos Lietuvos litai. Tik kyla klausimas, ar būtų kalami vien tarpukario, ar įtrauktume ir, tarkime, atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmųjų litų pavyzdžius? Ar tai nebūtų laikoma pinigų padirbinėjimu“, - svarstė jis.

Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška patikino, kad institucija palaiko iniciatyvas oriai ir garbingai išlydėti litą. „Tarpukario Lietuvos litus būtų galima kalti, o nuo 1993 metų į apyvartą išleistų litų kalimas būtų komplikuotas. Lietuvos bankas yra nustatęs banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo tvarką. Tuos atvaizdus draudžiama naudoti, kai juos sunku atskirti nuo originalo ir kai jie gali būti supainioti su tikrais banknotais ir monetomis. Arba tada, kai atvaizdų panaudojimu gali būti pakenkta lietuviškų pinigų ar Lietuvos banko įvaizdžiui. Tai reikia turėti galvoje norint naudoti lito atvaizdus“, - aiškino jis.

Tačiau M. Milieška pridūrė, jog palangiškių idėja litų kaldinimu pagerbti nacionalinės valiutos eros pabaigą yra sveikintina, nes gražiai nukaldinti kad ir suvenyriniai litai atliktų edukacinę misiją.