Klaipėdos rajono valdžia jau kitais metais ties Karklės kaimeliu už dešimtis tūkstančių eurų įrengs 2 km ilgio paplūdimį su visa būtina infrastruktūra, skęstančiųjų gelbėjimo postu.
Tai bus pirmas ir vienintelis šio rajono administruojamas civilizuotas pliažas, apie kurio būtinybę kalbėta kelis dešimtmečius. Tiek politikai, tiek turizmo specialistai neabejoja, kad nauja poilsio oazė gali tapti rimta konkurente Melnragei ir Palangos paplūdimiams. Dabar formaliai visas Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis pajūrio ruožas yra laukinis.
Numatė investicijas
Klaipėdos rajono savivaldybė, turinti priėjimą prie jūros, yra vienintelė, neįrengusi nė vieno oficialaus paplūdimio. Nuo Girulių iki Nemirsetos besidriekianti Baltijos pakrantė laikoma laukiniais paplūdimiais. Tokia situacija ne kartą kėlė nuostabą turizmo plėtotojams, mat dėl elementarios infrastruktūros nebuvimo turistai ir poilsiautojai mieliau renkasi civilizuotus Klaipėdos ar Palangos pliažus. Dešimtmečius kišo koją nesutvarkyta techninė bazė: tik 2005 metais patvirtinta Pajūrio regioninio parko (PRP) planavimo schema ir tik prieš trejetą metų – rajonui priklausančio pajūrio ruožo detalusis planas. Be šių dokumentų nebuvo galima nieko daryti.
Anot Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko, dabar pagaliau jau yra visos galimybės įrengti pirmąjį civilizuotą paplūdimį ties Karklės kaimu. „Esame pasiryžę jau kitąmet jį turėti. Kai bus tvirtinamas savivaldybės 2016-ųjų biudžetas, šiam tikslui numatysime lėšų, mažiausiai 50 tūkst. eurų. Tačiau gali prireikti ir daugiau, todėl viskas priklausys nuo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos politinės valios“, – LŽ sakė jis.
Mero teigimu, kalbama apie 2 km pajūrio ruožą nuo Rikinės upeliuko žiočių ties Karklės šiaurine dalimi iki „Žilvičio“ stovyklavietės pietinėje. „Bus pastatytos persirengimo kabinos, suoliukai, biotualetai, šiukšliadėžės. Taip pat skaičiuosime ir spręsime, ar jau kitąmet samdysime skęstančiųjų gelbėtojus. Galbūt užtektų vieno posto su dviem budinčiais gelbėtojais. O išties jų reikėtų bent šešių, nes gelbėtojai dirbtų pamainomis vasaros sezono metu. Tarsimės su politikais, kalbėsimės su Palanga, Klaipėda, remsimės jų patirtimi“, – pasakojo meras.
Taip pat planuojama paplūdimyje įrengti gėlo vandens stoteles. Bus paskirtas ir vienas prižiūrėtojas, kuris tvarkys pliažą. Pavasarį ketinama atnaujinti bei sutvarkyti medinius laiptus, vedančius į pajūrį, takus. „Pagaliau turime žengti šį žingsnį, nes jau tiek metų kalbėta, laukta teritorijų planavimo dokumentų, bet fiziškai nieko nedaryta. Turimą pajūrio ruožą rajonas turi išnaudoti efektyviau“, – pripažino V. Dačkauskas.
Seniai reikėjo
Specialistai džiaugiasi, kad civilizuoto pliažo įrengimas Karklėje būtų tikra naujovė ir geras postūmis plėtojant turizmą Klaipėdos rajone. „Poreikis turėti oficialų paplūdimį su visa būtina infrastruktūra radosi labai seniai. Reklamuojame savo pajūrį, jo išskirtinumą dėl akmenuoto dugno, kranto, nuostabių skardžių, bet labiausiai – gamtos grožį. Anksčiau pliažų turistams reklamuoti nelabai buvo galima, nes jų oficialių ir nebuvo. Nebuvo įrengta nei persirengimo kabinų, nei šiukšliadėžių, nei biotualetų. Bus nuostabu, jei jau kitais metais turėsime normalų paplūdimį“, – LŽ sakė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė.
Jos teigimu, civilizuoto pliažo įrengimu ypač suinteresuoti patys Karklės kaimelio gyventojai. „Šiame kaimelyje yra 19 vietų, kur teikiamos apgyvendinimo paslaugos, yra kempingai, stovyklavietė. Natūralu, kad žmonės Karklėje apsistoja dėl jūros kaimynystės, tačiau nuėję išsimaudyti pliaže neranda net suoliukų. Gal kai ką ir žavi tas laukinio paplūdimio statusas, tačiau manome, kad įrengus infrastruktūrą pajūris būtų dar labiau lankomas“, – svarstė ji.
Klaipėdos rajono politikai tikina, kad Karklės pliažo išnaudojimas turizmui – kaip tik laiku, mat nuo kitų metų įvažiavimas į Palangos miesto savivaldybę (į jos teritoriją patenka artimiausias Nemirsetos paplūdimys) bus apmokestintas 5 eurų mokesčiu. Todėl esą Karklė taptų alternatyva patekti prie jūros nemokant nė cento. „Atsirastų nauja turizmo plėtros niša. Lietuva turi labai mažai pajūrio, todėl jį reikia išnaudoti derinant gamtosaugą ir turizmo poreikius“, – tikino D.Buivydienė.
Civilizuoto paplūdimio įrengimui ties Karkle neprieštarauja ir PRP direkcija. „Savivaldybė turi tokią teisę, bet abejoju, ar jau kitąmet tas pliažas bus įteisintas kaip oficialus. Tam reikia didesnių investicijų: mažiausiai 100 tūkst. eurų per metus. Juk turi būti ir gelbėtojai, ir medicinos punktas, ir gėlo vandens čiaupai ar kiti paplūdimyje būtini dalykai. O tai kainuoja nemažus pinigus. Manau, kitąmet bus įrengta tik minimali infrastruktūra nesuteikiant oficialaus paplūdimio statuso. Tiesa, viskas priklausys nuo rajono politikų valios“, – LŽ sakė PRP direktorius Darius Nicius.
Tačiau jis pripažino, kad dabar, patvirtinus pajūrio ruožo detalųjį planą, yra visos teisinės galimybės įrengti oficialų paplūdimį. Dar viena vieta, kur tai norima padaryti – Baltijos pakrantė tarp Girulių karinių įtvirtinimų ir Olando Kepurės.
Rašyti komentarą