Pajūrio perlai virsta sąvartynu

Pajūryje netoli Plocio ežero esantys unikalūs šaltiniuotieji skardžiai traukia net užsienio turistus, tačiau į rezervato teritoriją patenkantis paplūdimys yra neprižiūrimas tarsi niekieno žemė. Jis nusėtas poilsiautojų paliktomis ir jūros išmestomis šiukšlėmis.

Šio pa­kran­tės ruo­žo vaiz­dą dar­ko šiukš­lės, nes nei Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, nei Pa­jū­rio re­gio­ni­nis par­kas (PRP) ne­iš­ga­li nu­sam­dy­ti pa­plū­di­mių va­ly­to­jų, kaip yra Pa­lan­go­je ir Klai­pė­do­je.

Sa­vo ruo­žtu Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja jau par­en­gė ir teiks Vy­riau­sy­bei tvir­tin­ti nau­ją­ją tvar­ką, pa­gal ku­rią vi­si prie van­dens tel­ki­nių sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se poil­siau­jan­tys as­me­nys pri­va­lės su­rink­ti šiukš­les ten, kur bu­vo įsi­kū­rę, ki­taip grės pi­ni­gi­nės bau­dos. Pa­na­ši tvar­ka tai­ko­ma žve­jams. Tei­gia­ma, kad ji pa­sit­vir­ti­no.

Pa­si­ge­do šeimininko

Tiek mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai, tiek į Va­ka­rų Lie­tu­vą at­vyks­tan­tys už­sie­nio tu­ris­tai vis daž­niau už­su­ka į va­di­na­muo­sius lau­ki­nius pa­jū­rio plia­žus Klai­pė­dos ra­jo­ne. Pa­pras­tai pės­tu­te ar dvi­ra­čiais jū­ros kran­tu ke­liau­ja­ma iš Klai­pė­dos į Pa­lan­gą, ar­ba prieš­in­gai.

Vie­na šio marš­ru­to pa­ži­bų – Olan­do Ke­pu­rė, ta­čiau tarp Kark­lės ir Ne­mir­se­tos tu­ris­tų lau­kia dar vie­na gam­tos gro­žy­bė – šal­ti­niuo­tie­ji skar­džiai. Pa­ly­gin­ti ne­aukš­ti na­tū­ra­lūs kli­fai stūk­so ne­to­li Plo­cio eže­ro, esan­čio PRP te­ri­to­ri­jo­je. Iš nuo­lat be­si­kei­čian­čių, yran­čių skar­džių trykš­tan­tys šal­ti­niai nu­spal­vi­na at­odan­gas bron­zi­ne spal­va, o ne­se­niai dar at­si­ra­do ir mis­tiš­kai at­ro­dan­tys ur­vai.

Šie „bron­zi­niai“ skar­džiai – ma­lo­nus at­ra­di­mas ke­liau­to­jams, ta­čiau šie­met jiems ten­ka pa­ma­ty­ti ne to­kį gra­žų vaiz­dą, nes vi­sas pa­jū­rio ruo­žas tie­siog nu­sė­tas šiukš­lių. Ir tai – re­zer­va­to te­ri­to­ri­jo­je.

„Spe­cia­liai pės­tu­te ėjo­me nuo Gi­ru­lių iki šių skar­džių kar­tu su mū­sų šei­mos drau­gais iš Vo­kie­ti­jos. Pa­ma­tę anks­čiau da­ry­tas nuo­trau­kas, jie pri­myg­ti­nai no­rė­jo ap­lan­ky­ti šal­ti­niuo­tuo­sius skar­džius. Aps­tul­bo­me, nes vi­sas pa­plū­di­mys bu­vo nu­sė­tas šiukš­lių. To­kia uni­ka­li vie­ta, o jos net fo­tog­ra­fuo­ti da­bar ne­si­no­ri dėl ne­tvar­kos. Ne­jau­gi ši te­ri­to­ri­ja ne­tu­ri šei­mi­nin­kų? Tai pa­ti gra­žiau­sia pa­jū­rio vie­ta Lie­tu­vo­je, o apš­nerkš­ta kaip prie­mies­čio be­na­mių lan­dy­nės“, – LŽ kal­bė­jo prie skar­džių su­tik­tas meln­ra­giš­kis.

Esą „bron­zi­niai“ kli­fai ga­lė­tų tap­ti vie­na iš pa­jū­rio vi­zi­ti­nių kor­te­lių, trauk­ti tu­ris­tus ir gar­sin­ti mū­sų kraš­tą, jo gro­žį, to­dėl žmo­gui keis­ta, kad vaiz­din­ga vie­ta skęs­ta šiukš­lė­se. „Ti­krai nie­ko ne­sup­ran­tu. Pa­lan­go­je pa­plū­di­miai – šva­ru­tė­liai, Klai­pė­do­je, Ne­rin­go­je – taip pat, nes jais rū­pi­na­ma­si. O čia? Tas pat, kaip mies­to ro­tu­šės aikš­tę lai­ky­ti šiukš­li­ną ir aiš­kin­ti, kad ji nie­kam ne­prik­lau­so“, – svars­tė ke­liau­to­jas.

Iš­ei­tis – nau­ja rinkliava

PRP di­rek­to­rius Da­rius Ni­cius LŽ tei­gė, jog for­ma­liai maž­daug 10 ki­lo­me­trų pa­jū­rio ruo­žas pri­klau­so Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei.

„Ta­čiau, kaip ži­no­te, ši sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri nė vie­no ofi­cia­laus pa­plū­di­mio, vi­si – lau­ki­niai, tad ir pri­žiū­rė­ti jų tar­si nė­ra par­ei­gos. Mū­sų par­kas pir­miau­sia rū­pi­na­si gam­ti­nių ver­ty­bių ap­sau­ga, to­dėl bent jau kol kas tvar­kant pa­plū­di­mius ap­si­ri­bo­ja­ma sa­va­no­riš­ka veik­la. Pa­va­sa­rį bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ma tal­ka, dar vie­na bus ru­de­nį. Ti­krai ap­kuop­si­me plia­žą prie šal­ti­niuo­tų­jų skar­džių. Ta­čiau sam­dy­ti at­ski­rus žmo­nes vien pa­plū­di­miams va­ly­ti ne­iš­ga­li­me nei mes, nei ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė“, – dės­tė jis.

Sa­vo ruo­žtu Klai­pė­dos ra­jo­no me­ri­ja yra pa­ve­du­si pa­jū­rio prie­žiū­rą or­ga­ni­zuo­ti Kre­tin­ga­lės se­niū­ni­jai. Ši tam sky­rė vos tris dar­bi­nin­kus. „Ne tik pa­jū­riui, bet ir Kark­lės ap­lin­kai tvar­ky­ti. Bet koks tas tvar­ky­mas, jei vie­nas žmo­gus ren­ka šiukš­les pa­jū­ry­je ir 5 ki­lo­me­trus ei­na už­si­me­tęs vie­ną jų mai­šą ant kup­ros? Plia­žų ter­ši­mo prob­le­ma la­bai opi, nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros nė­ra. To­dėl siū­lo­me pir­miau­sia ras­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų, už ku­rias ir bū­tų sam­do­mi vaiz­din­giau­sių pa­jū­rio ruo­žų tvar­ky­to­jai“, – aiš­ki­no D. Ni­cius.

Jo ma­ny­mu, rei­kia kuo grei­čiau svars­ty­ti au­to­mo­bi­lių ap­mo­kes­ti­ni­mo Kark­lės kai­me klau­si­mą – esą tai pa­dė­tų efek­ty­viau pri­žiū­rė­ti taip žmo­nių mėgs­ta­mas pa­jū­rio vie­tas. „Už tą rink­lia­vą gau­tus pi­ni­gus bū­tų ga­li­ma in­ves­tuo­ti į pa­jū­rio tvar­ky­mą, tad poil­siau­to­jai pa­tys pri­si­dė­tų prie ap­lin­kos, ku­rio­je bū­na, puo­se­lė­ji­mo. Pa­vyz­džiui, Pa­lan­ga tu­rė­jo pa­gal­vės mo­kes­tį, da­bar ap­mo­kes­tins įva­žia­vi­mą į ku­ror­tą, to­dėl ji ga­li sau leis­ti tvar­ky­ti plia­žus du kar­tus per par­ą. Klai­pė­da aps­kri­tai ski­ria di­džiu­lį fi­nan­sa­vi­mą pa­plū­di­mių prie­žiū­rai. O čia ky­la keb­lu­mų ir dėl to, kad plia­žai ne­tu­ri ofi­cia­laus sta­tu­so, ir dėl men­ko fi­nan­sa­vi­mo“, – kal­bė­jo PRP va­do­vas.

Klai­pė­dos ra­jo­no vi­ce­me­rė Rū­ta Cir­tau­tai­tė ti­ki­no, jog tie­siog trūks­ta pi­ni­gų žmo­nėms sam­dy­ti. „Lai­ko­mės stra­te­gi­jos, kad tie pa­plū­di­miai ir lik­tų lau­ki­niai. Tai trau­kia žmo­nes ir da­ro mū­sų plia­žus iš­skir­ti­nius. Ta­čiau prie­žiū­ros jiems ti­krai trūks­ta. Per­nai PRP te­ri­to­ri­jai tvar­ky­ti sky­rė­me apie 2,9 tūkst. eu­rų. Te­ko net pa­ko­vo­ti, kad šie­met bū­tų įsteig­tas pa­pil­do­mas ūki­nių rei­ka­lų dar­buo­to­jo eta­tas“, – ne­slė­pė ji.

Keis įstatymą

Re­gis, bręs­ta ir tei­si­niai po­ky­čiai dėl apš­nerkš­tų te­ri­to­ri­jų prie van­dens tel­ki­nių. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja jau yra par­en­gu­si Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis siū­lo­ma griež­tin­ti pa­čių poil­siau­to­jų at­sa­ko­my­bę.

Anot ap­lin­kos vi­ce­mi­nis­tro Li­no Jo­naus­ko, ke­ti­na­ma tai­ky­ti pa­na­šią tvar­ką, ko­kia nuo 2013 me­tų ga­lio­ja žve­jams. „Jie ap­link sa­vo žve­jo­ji­mo vie­tą 5 me­trų spin­du­liu pri­va­lo su­rink­ti vi­sas šiukš­les, ir ne­svar­bu, ar šios pa­lik­tos ki­to žmo­gaus. Jei ne­no­ri ap­si­kuop­ti ap­link sa­vo žve­jo­ji­mo vie­tą, eik ten, kur šiukš­lių nė­ra. Ta­čiau pa­pras­tai ge­riau­sios žūk­lės vie­tos ir bū­na apš­nerkš­tos. Už tai­syk­lių ne­pai­sy­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 58 eu­rų. Ins­pek­to­riai iš­ties ti­kri­na žve­jy­bos vie­tas, ir ta sis­te­ma vei­kia. Žve­jai net vie­ni ki­tus draus­mi­na“, – LŽ sa­kė jis.

To­dėl sie­kia­ma ko­ne iden­tiš­ką tvar­ką įtvir­tin­ti ir sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, kur poil­siau­ja­ma prie van­dens. „Prie jū­ros, ma­tyt, taip pat nu­sta­ty­si­me ati­tin­ka­mą at­stu­mą – tam ti­kru spin­du­liu bus pri­va­lu su­sit­var­ky­ti. Ir vėl: net jei šiukš­lės – ne ta­vo, vis vien tu­rė­si jas su­rink­ti ir ne­pa­lik­ti, o iš­si­neš­ti. Ar­ti­miau­siu me­tu teik­si­me pa­tai­sas Vy­riau­sy­bei. Jei ši jas pa­tvir­tins, tei­sės ak­tas ke­liaus į Sei­mą. Pi­ni­gi­nės bau­dos bū­tų pa­na­šios kaip žve­jams. Be to, už šiukš­li­ni­mą nu­ma­ty­tas dar ir ža­los gam­tai at­ly­gi­ni­mas, ne tik bau­da už sau­go­mos te­ri­to­ri­jos re­ži­mo ne­pai­sy­mą“, – in­for­ma­vo L. Jo­naus­kas.

To­kiai pre­ven­ci­nei prie­mo­nei pri­ta­ria tiek R. Cir­tau­tai­tė, tiek D. Ni­cius, nes di­džią­ją da­lį šiukš­lių pa­plū­di­miuo­se pa­lie­ka bū­tent poil­siau­to­jai. Tik ma­žą pro­cen­tą at­lie­kų į plia­žus iš­me­ta pa­ti jū­ra.