Nori naujo statybų skandalo?

Šią savaitę vyksiančiame Vyriausybės posėdyje turėtų būti svarstomas Aplinkos ministerijos parengtas nutarimo projektas, kuriuo prašoma pritarti penkių, keturių ir šešių butų gyvenamųjų namų statyboms Nidoje, Purvynės gatvėje, netoli Kuršių marių esančiuose valstybinės žemės sklypuose.

Šis statybų projektas inicijuojamas siekiant įgyvendinti Vyriausybės socialinio būsto plėtros programas ir patenkinti būtiniausią socialinio būsto poreikį Neringoje. Kurorto savivaldybės duomenimis, socialinio būsto eilėje yra 103 asmenys.

Žlugdo projektą

Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojai A. Bilotaitei užkliuvo, kad socialinės paskirties būstus numatoma statyti netoli Kuršių marių, todėl ji nutarė sužlugdyti projektą.

Seimo narė, įsijautusi į kovotojos su korupcija vaidmenį, pagrasino Neringos savivaldybei ir Aplinkos ministerijai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vėzdu.

"Nujaučiu, kad tai bus ne socialinis būstas, bet bus daromas verslas. Juk Neringoje yra kilęs ne vienas skandalas, kai pradedama statyti vienos paskirties pastatas, o legalizuojamos prabangios vilos. Todėl siūlyčiau neskubėti laiminti šio projekto, o pirmiau jį atiduoti įvertinti STT. Papildomas saugiklis tikrai nepakenks", - sakė A. Bilotaitė.

Pasak jos, iki STT išvadų gavimo Vyriausybė neturėtų svarstyti šio klausimo. Kiek galėtų užtrukti projekto "derinimas" STT, Seimo narė nesiryžo prognozuoti.

A. Bilotaitei taip pat kilo abejonių, ar planuojamieji statiniai, suprojektuoti pagal Kuršių nerijos gyvenviečių žvejo sodybos architektūros charakterį, tikrai atiteks socialiai remtiniems asmenims. "Visi norėtume būti socialiai remtini neringiškiai ir gyventi ant marių kranto", - ironizavo Seimo narė.

Paklausta, ar ji pati yra susipažinusi su šiuo projektu, ar tik apie jį girdėjusi iš trečiųjų asmenų, A. Bilotaitė nuo atsakymo išsisuko. "Dabar būtų sunku pasakyti, nes vairuoju", - teisinosi Seimo narė.

Piktina neišmanymas

Neringiškiams toks liguistas požiūris į bet kokias naujas planuojamas statybas Kuršių nerijoje kelia nuostabą. Juo labiau kad šie daugiabučiai būtų statomi šiaurinėje Nidos dalyje, kuri, pagal garsiąją 1994-ųjų Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemą, ir yra skirta gyvenamosios paskirties pastatams.

Seimo narės dirbtinai keliamas ažiotažas papiktino ir Neringos savivaldybės vadovus.

"Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas galioja visoje Lietuvoje. Kuršių nerija - ne išimtis. Reikia paminėti, kad nuo 2001-ųjų Neringoje nebuvo pastatytas nė vienas socialinės paskirties būstas. O žmonių eilėje daugėja. Be to, minėtąjį projektą pristačiau visiems Vyriausybės nariams ir nė vienos ministerijos vadovas nebuvo prieš", - aiškino Neringos meras Antanas Vinkus.

Jo teigimu, Neringoje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra ir našlaičių, ir daugiavaikių šeimų, ir jaunų specialistų, mokytojų, kurie, neturėdami galimybės įsigyti būstą, paprasčiausiai išvažiuoja į kitas šalies vietoves ar net užsienį.

"Geriausias saugiklis, kad pastatyti butai nebus parduoti ar privatizuoti, yra žemiau eilėje esantys asmenys. Jei tik kuris nors iš jų sužinotų, kad savivaldybė socialinį būstą atidavė kitam, ne eilėje esančiam, asmeniui, mus užtampytų po teismus", - Seimo narės neišmanymu piktinosi Neringos merijos Biudžeto skyriaus vyresnioji specialistė Ramutė Jasaitienė.

Socialinio būsto projektą, kaip neprieštaraujantį KNNP schemai, dar 2012-ųjų sausio mėnesį suderino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Jam taip pat pritarė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.

Statybos stringa

Aplinkos ministerijos atstovai pripažįsta, kad Seimo narė pasikarščiavo, nes Kuršių nerijoje statybos nėra visiškai uždraustos.

"Niekas nesako, kad Kuršių nerijoje visiškai uždrausta statyba. Taip nėra. Statyti galima, bet pagal nustatytus reikalavimus, kurie, palyginti su kitais, yra labai griežti, nes tai saugoma teritorija. Kad būtų pastatyta tai, ką deklaruoja Neringos savivaldybė, kad tai nevirstų vilomis, bus kontroliuojama", - sakė aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Prieš kelerius metus neringiškiai ketino jaunoms šeimoms įrengti 5 butus Pervalkoje, savivaldybei priklausančiose patalpose, kuriose sovietmečiu veikė parduotuvė. Tačiau tam kelią užkirto VSTT, kuri paprašė prokuratūros apginti "viešąjį interesą". Mat pagal 1994 m. KNNP planavimo schemą, toje vietoje Pervalkoje, kurioje yra tik 45 nuolatiniai gyventojai, turi būti pastatyti... maldos namai.

Nuo to laiko šiame sklype tebestovi apleistas medinis namelis.

2004 m. norėta statyti daugiabučius socialiai remtiniems asmenims Preiloje. Tačiau ir tas projektas nebuvo realizuotas. Kadangi buvo numatytas per didelis sklypo užstatymo tankis.

"Todėl mes ir negalime projektuoti įprastų daugiabučių, o planuojame kotedžo tipo. Tačiau kiekvienas pastatas, kuriame yra daugiau nei 3 butai, yra daugiabutis", - aiškino R. Jasaitienė.

Realiai Neringoje gyvena apie 2 400 žmonių, tačiau gyvenamąją vietą čia yra deklaravę beveik 4 300 gyventojų.