Nidos oro uostui gresia paralyžius

„Buvo pakeistas įsakymas, susijęs su skrydžiais pasienio zonoje, o visa Kuršių nerija į ją ir patenka. Pagal naują tvarką nebebus išduodami leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams. Kitaip tariant, Nidos oro uostą bus galima uždaryti. Jau rengiame kreipimąsi į Krašto apsaugos ministeriją, Vyriausybę, prašysime pakeisti minėtą įsakymą, Neringai pritaikant išimtį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Investavo ir planavo

Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas neveikė nuo 1999 metų. Tačiau pernai jame vyko įvairūs parengiamieji darbai: buvo kertami aukšti medžiai, perdažomas kilimo ir tūpimo takas, įrengtos vėjarodės. Nuo birželio, gavus Civilinės aviacijos administracijos leidimą, Bulvikio rage ėmė leistis lėktuvai. Pernai vasarą jų buvo per 40 – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

Lauko aikštelės statusą turinčiuose Nidos oro vartuose galioja kitokios taisyklės nei didžiuosiuose aerodromuose: čia nėra skrydžių reguliavimo punkto, angarų lėktuvams, o sprendimus priima patys pilotai.

„Tvarka tokia: orlaivio pilotas susisiekia ar telefonu, ar elektroniniu paštu su Neringos savivaldybės administracija ir nurodo, kada ketina atskristi, išskristi, pateikia orlaivio ir savo asmens duomenis. Taip pat jis privalo apie savo planus pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, susisiekti su Palangos oro uosto skrydžių kontrolės bokštu. Vasarą atskridę per 40 lėktuvų – geras rezultatas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Martyno Ambrazo nuotr.

Jis informavo, kad vien techninių dokumentų rengimas, siekiant įteisinti lauko aikštelę, merijai kainavo apie 7 tūkst. eurų. Dar reikėjo išleisti pinigų kilimo ir tūpimo takui perdažyti, kertant medžius lėšų investavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Neringos vadovai neslėpė ambicijų orlaivių kilimo ir tūpimo taką paversti nedideliu aerodromu, turinčiu būtiną infrastruktūrą. Pasak kurorto vicemero Dovydo Mikelio, aerodromo statusas Neringai atvertų dar daugiau galimybių plėtoti keliones orlaiviais.

„Būtų galima vykdyti komercinius skrydžius lėktuvais, kuriuose telpa iki 20 žmonių. Tokiais skrydžiais į Nidą, ypač savaitgaliais, tikrai susidomėtų Druskininkai, kur yra aerodromas. Europoje registruota apie pusė milijono lengvųjų lėktuvų, tad jei bent kelis procentus jų pavyktų pritraukti į Nidą, būtų puiku. Kol kas jų savininkai nemoka jokių mokesčių, tačiau įrengus aerodromą būtų suteikiama ir atitinkama priežiūra – budėtų sargas, būtų degalų kolonėlės, angarai. Tada už tai tektų mokėti“, – pasakojo D. Mikelis.

Kreipsis į valdžią

Ambicingus neringiškių planus niekais gali paversti šių metų vasario 10 dieną Lietuvos kariuomenės vado pakeistas ir pasirašytas įsakymas „Dėl leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal jį nuo kovo 30-osios jokie orlaiviai Nidoje leistis ir kilti nebegalės.

Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog karinė vadovybė pakeitimų su oreiviais nederino, todėl bus kreipiamasi į Krašto apsaugos ministeriją. Opiausias yra punktas, pagal kurį leidimai nebebus išduodami sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams.

„Suprantu, kad griežtai turi būti reglamentuojama tvarka dėl skrydžių virš karinių objektų, tokių kaip poligonai, kur galioja draudimai. Tačiau pasienio zona yra riboto patekimo teritorija, o ne ta, į kurią patekti ar virš jos skristi apskritai draudžiama“, – teigė jis.

G. Kalinauskas svarstė, kad kariuomenės vado įsakymas gali prieštarauti Aviacijos įstatymui.

„Supraskime, kad Lietuva yra labai maža, todėl bloginti sąlygas vystant oreivystę neteisinga. Man nesuprantama, kodėl reikėjo pakeisti tvarką? Gal jau įvedama karo padėtis? Bet juk gyvename demokratinėje, laisvoje valstybėje“, – kalbėjo jis.

Neringos meras D. Jasaitis juokavo, kad nuo balandžio Bulvikio rage, ant orlaivių kilimo ir tūpimo tako bus galima statyti šiltnamius. „Keisčiausia, kad su mumis niekas nieko nederino ir nepaaiškino, kodėl prireikė keisti dabartinę tvarką. Gal čia kokios karinės paslaptys? Priežasčių nežinome, tik konstatuojame, kad Nidos oro uosto veikla – paralyžiuota. Puoselėjome daug gražių planų, norėjome, kad į Neringą turistai vyktų oro keliu. Bet rankų nenuleisime ir rengiame kreipimąsi į Vyriausybę. Manome, kad tvarką reikia keisti ir Nidai taikyti išimtį“, – sakė jis.

Akcentavo saugumą

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai majoras Mindaugas Neimontas „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare patvirtino, jog nauja Leidimų civilinių orlaivių skrydžiams Lietuvos pasienio zonoje išdavimo tvarkos redakcija apribos ultra lengvųjų lėktuvų skrydžius į Nidos aikštelę.

„Jeigu Lietuvos aeroklubas ar kiti suinteresuoti asmenys mato poreikį užtikrinti ultralengvųjų lėktuvų skrydžius į Nidos nusileidimo aikštelę be Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens leidimo, jie, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Oro erdvės organizavimo taisyklėmis, gali kreiptis į oro eismo paslaugų teikėją dėl oro eismo zonos įsteigimo virš šios aikštelės teritorijos“, – teigė jis.

Pasidomėjus, kodėl reikėjo keisti tvarką, M. Neimontas tikino, kad šie veiksmai susiję su Lietuvos kariuomenės uždaviniais.

„Vienas jų – Lietuvos oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba. Todėl būtina taikyti papildomas priemones, susijusias su civilinių skrydžių organizavimu pasienio zonoje, ypač besiribojančioje su ne Europos Sąjungos šalimis. Todėl ne tik Kuršių nerijos teritorijoje (Nidoje), bet ir visoje Lietuvos pasienio zonoje civilinių orlaivių skrydžiai yra ribojami, išskyrus valstybės funkcijų vykdymą, paieškos ir gelbėjimo darbus“, – informavo kariškis.

Esą naujoje tvarkoje įtvirtintos išimtys neriboti skrydžių aerodromų oro eismo zonose, net ir pasienio zonoje, visgi sudaro sąlygas eksploatuoti esamus aerodromus, suderinant valstybės ir privačius interesus.