Nidoje vėl darbuosis buldozeriai

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad pagrindiniai komplekso savininkai yra Vokietijos verslininkai ir jie nusiteikę kreiptis į Strasbūro teismą.

"Mažina vertingąsias savybes"

"Bendrovės teiginiai, kad prokurorų prašymas nugriauti statinius nėra proporcinga priemonė viešajam interesui apginti, yra atmestini, nes statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje", - rašoma praėjusią savaitę priimtoje teismo nutartyje.

Teismas taip pat atmetė Neringos savivaldybės argumentus, jog pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą, todėl negali būti griaunami.

"Argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, jis paneigiamas įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti administraciniai aktai - sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kurie buvo pagrindas įregistruoti statinius. Nurodomas įrašas viešame registre laikytinas formaliu, neatitinkančiu realios faktinės padėties ir negali būti kliūtimi šalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius", - rašoma teismo nutartyje.

Teismas paliko galioti praėjusių metų vasarį Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo "Robala" įpareigota per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.

Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir panaikinti šių pastatų Lomiškio g. 1 detalusis planas, projektavimo sąlygos, statybos leidimas bei pripažinimo naudoti tinkamais aktas.

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. O 2004 m. per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais - tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

"Savininkai šoke"

"Savininkai yra ne lietuviai, o vokiečiai, jie jau skambino man ir klausė, kada jie galės kreiptis į Strasbūrą. Jie nesupranta, kaip čia įvyko, jie šoke. Paaiškinau, kad jų dabar laukia visai nauja statybos procedūra, nes, kiek atsimenu, teismo sprendime nurodyta atstatyti 2003 metų būvį - tai reiškia, kad viskas nugriaunama ir atstatomas toks namus, koks ten buvo", - BNS vakar sakė Neringos meras D. Jasaitis.

Jis pabrėžė, kad verslininkų patirtą žalą turėtų atlyginti mokesčių mokėtojai. Jis nesutiko, kad pinigai galėtų būti išieškomi iš netinkamus statybų leidimus išdavusių valdininkų, ir sakė, kad reikia siekti taikos sutarčių.

"Reikia imtis tų, kurie rodo iniciatyvą griauti ir neleidžia pakeisti Vyriausybės nutarimo, patvirtinusio Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Turime krūvą taikos sutarčių Neringoje, kuo nuo "Nidos seklyčios" skiriasi tie namai, kuriems leista pasilikti?" - sakė meras.

Nuo 2011 m. "Robalos" vienintelė akcininkė yra Rietave registruota bendrovė "Baltic Research". Pastarosios didžiausia akcininkė yra Vokietijos kompanija "Abag Aktienmartk Beteiligungs", valdanti 60,9 proc. akcijų, dar 39 proc. priklauso Ingridai Rombach, 0,01 proc. - "Robalos" vadovui Romui Kvaseliui.

Iki tol "Robalą" valdė įmonė "Arctic Group", kurios didžiausia akcininkė buvo bendrovė "Baltijos liftų gamyba", valdžiusi 49,63 proc. akcijų, dar 32,97 proc. priklausė Zigmui Kerpei, o 17,4 - proc. Eglei Kerpaitei.

Už restoraną jau atsiskaitė

2012 m. birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas - Juodkrantėje stovėjęs bendrovės "Meirona" valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas buvo pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir Savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.

Teismai dėl žalos atlyginimo niuansų baigėsi tik pernai lapkritį, kai LVAT atmetė Neringos savivaldybės prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą. Tad Teisingumo ministerija ir Savivaldybė "Meironai" turėjo beveik 1,3 mln. eurų pervesti iki sausio 8 d.

"Mano žiniomis, Teisingumo ministerija su "Meirona" atsiskaitė, o mes dabar deramės su ja, kurią dalį mes turėsime grąžinti ir per kurį laiką. Abi pusės dėliojame argumentus. Galutinis susitarimas dar nepasiektas", - "Vakarų ekspresui" vakar sakė D. Jasaitis.