Nida kviečia į Parnidžio kopos taką

Parnidžio kopa - vienas iš labiausiai lankomų gamtos objektų Lietuvoje - kviečia vasarą pamiklinti kojas ir beveik du kilometrus pėsčiomis nukeliauti grožintis įspūdingais didžiųjų Nidos kopų, Kuršių marių ir švyturio vaizdais, unikaliu pamario augalų ir gyvūnų pasauliu.

Neskubrus keliautojas tikrai pamatys šokuojančią nebaikščią rusvauodegę voveraitę, savo "kalvėje" ant kalnapušės kamieno kankorėžį išradingai snapu dorojantį genį, neretas galės pasigrožėti ir smalsia šernų šeimynėle ar vienu iš 50 Kuršių nerijoje sutinkamų išdidžių briedžių.

Pustoma Parnidžio smėlio kopa iškilusi net 52 metrus virš jūros lygio. Ant kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria plati Nidos panorama: daugiau nei 130 metų jūra ir mariomis plaukiantiems žvejams kelią rodantis senasis švyturys, plačiausia Kuršių nerijos vieta - Bulvikio ragas, vis gražėjanti Nidos gyvenvietė, Kuršių marios ir Grobšto ragas, ties kuriuo baigiasi lietuviškoji ir prasideda rusiškoji Kuršių nerijos dalis. Geru oru nuo kopos galima pamatyti ir kitoje Kuršių marių pusėje esantį Ventės ragą, o jei užslinktų tirštesnis rūkas - aplinkiniai vaizdai atrodytų dar paslaptingesni.

Ant Parnidžio kopos kiekvienas apeis ir dramatiško likimo granitinį Saulės laikrodį, pastatytą 1996 metais, bet netrukus sugriautą - didžiulius granito luitus lyg žaislines kaladėles išvartė 1999 m. per pajūrį praūžęs uraganas Anatolijus.

Įdomi yra Parnidžio kopos pavadinimo interpretacija - vietiniai gyventojai mano, kad pavadinimas kilęs nuo frazės "perėjusi per Nidą", mat ši pustoma kopa vėjo dėka net kelis kartus "perkeliavo" per Nidos gyvenvietę.

Parnidžio pažintinis takas kraštovaizdžio draustinyje įrengtas prieš aštuonerius metus, o pernai papildytas devyniomis dailiomis vėtrungių stiliaus informacinėmis rodyklėmis, kurios padeda lengviau rasti kelią Parnidžio kopos link. Iš viso take yra keturiolika informacinių stendų, prie kurių verta stabtelėti ir paskaityti apie Kuršių nerijos augalus ir gyvūnus, geologiją ir istoriją.

---

Pažintinis takas prasideda Tylos slėnyje, vadinamojoje sauspievėje, kuri pavasarį ir vasaros pradžioje mirga marga spalvingais žolynais, o karštą vasaros dieną po žengiančiojo kojomis spragsi skėriai, šokliukai, kiti vabzdžiai, saulėje šildosi vikrusis driežas. Keliautojai ras ir drėgną pievą, kurioje auga jau sultingesnės žolės, plevena nendrynų drugiai. Parnidžio kopa statmenai laipteliais nusileidęs prie marių, gali aptikti įvairiausių moliuskų kriauklelių, vėžiagyvių ir jais mintančių paukščių.

Pustomos kopos, pasak nidiškių, ypač jautriai reaguoja į žmonių lankymąsi. Mokslininkų skaičiavimais, kiekvienas žmogus lipdamas ar leisdamasis stačiais kopų šlaitais, išjudina kelias tonas smėlio. Todėl keliautojai prašomi eiti tiksliai nužymėtu Parnidžio pažintiniu taku, nelaipioti ir nečiuožinėti smėlingais kopos šlaitais.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojos gamtos ir kultūros paveldui Linos Dikšaitės, Parnidžio pažintinio tako nesirengiama dengti medinių lentelių taku - patogiam vaikščiojimui esą visiškai pakanka žvyro ir molio mišinio. Šiltojo sezono metu Parnidžio pažintiniu taku per dieną pasivaikšto po keletą šimtų žmonių, o praėjusią ypač sniegingą ir šaltą žiemą ant Parnidžio kopos netrūkę ir slidinėtojų.

Parnidžio pažintinis takas įtrauktas į vietinį turizmą skatinančio projekto "Didysis žygis po Baltijos šalis" maršrutą Lietuvoje. Projekto metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos keliautojams siūloma iki rugsėjo 30 dienos aplankyti 30 daugelio dar neatrastų lankymui patrauklių objektų - iš kiekvienos šalies po 10. Aktyviausieji turistai turės progos laimėti vertingų prizų.

Praėjusiais metais 25 tūkstančius keliautojų sukvietusį projektą ketvirtą kartą rengia Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos ūkio ministerijos, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra.