Nesibaigianti lobių medžioklė - ir Klaipėdoje

Projektas "GeoCaching" (angl. "geo" - geografija, "cach" - slėptuvė, lietuviškas atitikmuo - "GeoLobiai") startavo 2000-aisiais. Šiuo metu lobių paieškose dalyvauja daugiau nei 6 mln. entuziastų, kurių visame pasaulyje laukia apie 2,2 mln. įvairių talpų su gėrybėmis. Norint prisijungti prie paieškos, reikia tik užsiregistruoti projekto puslapyje unternete bei turėti GPS prietaisą arba išmanųjį telefoną su specialia programėle.

Entuziastų nėra daug

Lietuvoje skaičiuojama apie 2 500 žmonių, kurie yra radę bent vieną lobį. Apie 250 žmonių yra radę 100 ir daugiau lobių. Šiemet bent po vieną lobį jau rado apie 1 500 lietuvių.

Vokietijoje šiemet suskaičiuota apie 240 tūkst., JAV - apie 327 tūkst. aktyvių ieškotojų. Latvijoje jų yra apie 4 000, Lenkijoje - apie 4 300, Estijoje - apie 350, Rusijoje - apie 130, Baltarusijoje - vos 14 ieškotojų.

Internete gausu virtualių dienoraščių, forumų, kuriuose žmonės dalinasi surastų "lobių" nuotraukomis bei įspūdžiais apie ieškojimo procesą. Paskaičius nuotaikingą istoriją, neretai kyla noras visa tai išbandyti pačiam.

Apie savo pomėgį papasakoti gyvai ir parodyti, kaip vyksta šiuolaikinė lobio medžioklė, sutiko Gargžduose gyvenantys Tadas Mockus ir Rosvaldas Jurtautas.

Skaičiuoja šimtais ir tūkstančiais

Su jais sutarėme susitikti vieno šeštadienio popietę šalia Jono kalnelio. Sutartu laiku mane ten pasitiko Tadas, pranešęs, kad Rosvaldo turbūt nebus dėl nenumatytų įvykių.

NELENGVA. Norint pasiekti lobį, neretai tenka ropštis ten, kur tikrai nėra saugu, bet patyrusiems lobių ieškotojams tai sunkumų nesukelia. Tado MOCKAUS archyvo nuotr.

Dabar dvyliktoje klasėje besimokantis Tadas pasakojo apie šį pomėgį sužinojęs iš vaikystės draugo bei klasioko Mariaus, su kuriuo ir dabar kartu leidžiasi į paieškas. Baigę devintą klasę jiedu nutarė išmėginti veiklą, kuri pasirodė įdomi.

"Šiuo metu jau turiu 614 rastų lobių, dauguma jų - iš Lietuvos, dalis - iš Liepojos, Ventspilio ir Rygos. Būna, kad "lobiauti" važiuoju su tėčiu. Šeima sutinka su tuo, ką darau, bet broliui tai nėra įdomu, jis turi savų reikalų, mama sako "tik be manęs". Nemanau, kad leistų man kabarotis į "ant garbės žodžio" besilaikančius pastatus, jei juos matytų", - su šypsena pasakojo Tadas.

Nusistebėjus rastų lobių skaičiumi, Tadas numojo ranka, esą Rosvaldas turi žymiai daugiau - apie pusketvirto tūkstančio. Greit patikslino - 3 608.

Mums besikalbant suskambėjo Tado mobilusis telefonas - Rosvaldas jau netoliese. Po minutės jis prisijungė prie mūsų - paaiškėjo, kad vos prieš keliasdešimt minučių jis antrą kartą tapo tėčiu! Vėliau Rosvaldas sakė, kad gimusi dukra bus ketvirtoji šeimos "lobiautoja" - tai visos šeimos pomėgis.

Reikia pasitelkti fantaziją

Dažniausiai "GeoLobių" entuziastai stengiasi nekristi aplinkiniams į akis, todėl neretai lobių ieškoti leidžiasi vakarais ar net naktimis. Tiesa, ne visuomet pavyksta išvengti nereikalingo dėmesio, ypač jei ieškoti lobių tenka netoli saugomų teritorijų arba nuolat gausiai lankomose vietose.

Tadas džiaugėsi, kad kol kas su agresyviais praeiviais neteko susidurti. Tačiau ir pats stengiasi išvengti galimo kontakto su įtartinais asmenimis. Jis aiškino, kad jei netoli suoliuko, po kuriuo galimai paslėptas lobis, pastebi alumi besivaišinančius piliečius, nerizikuoja krapštyti slėptuvės, kad šie vėliau jos nesuniokotų. Tačiau kartais ir ne žmonės gali lobius pradanginti. Pokalbininkas prisiminė, kad vieną lobį iš slėptuvės ištraukė ir kone 50 metrų nunešė kažkoks gyvūnas - ant rastos dėžutės buvo dantų žymės.

Abu "lobiautojai" pasakojo, kad Lietuvoje dažniausiai lobiai slepiami ne itin išradingai - po suoliukais, palangėmis. Gausu magnetinių lobių - jie nebūtinai maži, tačiau tvirtinami prie metalinių objektų.

"Jei magnetinis lobis paslėptas miške, o nuvažiavus randi vienintelį metalinį stulpą tarp visų medžių, iškart aišku, kur jis bus", - paprastą paieškos atvejį apibūdino Tadas.

Vaikinas džiaugėsi, kad pats turi pagaminęs originalią slėptuvę - netikrą inkilą. Priėjus tai atrodo kaip įprastas inkilas, o iš tiesų viduje paslėpta dėžutė. Norint ją pasiekti, gali tekti pasukti galvą. Rosvaldas savo ruožtu pasakojo apie paties pagamintą netikrą akmenį - jį liejo pats, į vidų įtvirtindamas nedidelį indą - išorėje matomas tik kamštelis. Pokalbininkai sutarė, kad ieškant lobių, paslėptų neįprastose vietose, užtrunkama ilgiau, tačiau taip pat žymiai įdomiau.

Prireikia ir alpinizmo įrangos

"Lobiautojų" teigimu, kai kurioms slėptuvėms pasiekti reikia specialios įrangos. Tai galima sužinoti skaitant lobio aprašymą - ten nurodomas slėptuvės ir aplinkos sudėtingumas. Jie vertinami nuo 1 iki 5 žvaigždučių.

Rosvaldas paaiškino, kad viena ar pusantros žvaigždutės pažymėti lobiai daugiau skirti pradedantiesiems, juos nesudėtinga rasti, jie būna neaukštai, juos patogu pasiekti ne tik pėsčiomis, bet ir įvairiomis transporto priemonėmis. Tuo metu tie, kurie žymimi keturiomis su puse ar visomis penkiomis žvaigždutėmis, būna paslėpti gerokai sunkiau pasiekiamose vietose. Tuomet reikia nusiteikti, kad teks eiti, šliaužti, kopti, lipti į viršų naudojant alpinizmo įrangą ar kopėčias. Įprastai į sunkiai pasiekiamų lobių paieškas entuziastai leidžiasi ne po vieną - jei nepasisektų ir nutiktų kokia nors nelaimė, geriau nebūti vienam.

"Vienas buvo buvusioje branduolinėje bazėje Latvijoje. Buvo paslėpta šachtoje, kurioje stovėdavo raketa. Įlindus per skylę teko eiti, lipti sienomis, šliaužti tuneliais, šachtomis, visur pilna vandens, buvome su guminiais batais. Keturiese radome per pusvalandį. Po vieną į tokias vietas nevažiuojame, telefonų ryšys ten neveikia, jei nukrisi ar dar kas nutiks, niekas tavęs neras, kol kitas ieškotojas ateis", - patirtimi dalijosi jau šešerius metus lobių ieškantis Rosvaldas.

Jis juokėsi, kad pradžioje net į medžiuose įtvirtintus lobius žiūrėdavo kaip katinas į lašinius, o dabar, kai turi įrangą, lipti į medžius visiškai neekstremalu.

Tadui teko susidurti su vos besilaikančiais tiltais, siūbuojančiais bokštais, nuo kurių nulipti gali būti daug baisiau nei ant jų užsiropšti. Jis prisiminė ir vieną ne tiek ekstremalią, kiek suktą slėptuvę - po ilgo brovimosi per apgriuvusį pastatą ir galiausiai radus slėptuvę, paaiškėjo, kad visai šalia yra durys, pro kurias buvo galima ramiai ten patekti. Ten pat jis prisiminė radęs ir ultravioletinėje šviesoje pasirodančias rodykles, vedančias į lobio vietą. Paskui išdavė - ši sukta slėptuvė priklauso Rosvaldui.

Atidumas

Išklausiusi trumpą instruktažą ir gavusi pluoštą lapų su lobių užuominomis, kartu su dviem vedliais leidausi ieškoti, kas paslėpta miesto centre.

ĮVAIRŪS. Daiktų slėpimui naudojami įvairių dydžių ir formų konteineriai bei talpyklos. www.geocaching.com nuotr.

Pirmiausia žvalgėmės aplink Jono kalnelį - čia turėjau surasti pirmąją mikroslėptuvę Klaipėdoje. Radau! Na, beveik. Ją man parodė pats Rosvaldas. Indelis nuo fotojuostelės, kuriame lobio neradau - tik ritinėlį popieriaus su ilgu sąrašu žmonių, kurie čia jau lankėsi.

Keliavome toliau - ieškoti lobio, kuris įvardintas kaip "Klaipėdos irkluotojų bazė". Jo aprašyme paminėta, kad jis pasiekiamas tik žiemą. Supratau, kodėl - kelią jo link užkerta vanduo. Rosvaldas ir Tadas, mąsliai žvelgdami į gana sunkiai pastebimą lobį, svarstė, kad turbūt nelauks žiemos, bandys jį pasiekti dar anksčiau.

Traukėme toliau. Šįkart lape ties lobio pavadinimu puikavosi klaustukas. Man paaiškino, kad čia lobis, dėl kurio reiks dar daugiau pasistengti - įvykdyti nurodytą užduotį. Čia buvo nurodyta suskaičiuoti, kiek laiptelių reikia įveikti norint užlipti ant kalnelio viršaus - tai koordinatės, kurias įvedus į GPS prietaisą, jis nurodys tolesnę kryptį. Rosvaldas nurodė, kur link turėčiau ieškoti, bet šįsyk nepasakė, kur tiksliai paslėptas lobis. Žvalgiausi po medžius. Galop paklausiau, ar gali būti aukštai.

"Mano mažasis laisvai pasiektų", - atsakė Rosvaldas.

Supratau, kad neaukštai. Apsukusi ratą aplink vieną medį pastebėjau įtartinai atrodančius pagaliukus, kyšančius iš ten, kur jų tikrai neturėtų būti. Iškrapščiau dar vieną dėžutę nuo fotojuostelės. Šioje - ne tik popieriaus ritinėlis, bet ir pieštuko galiukas.

"Kiekviename turėtų būti pieštukas, kad būtų galima užsirašyti", - paaiškino Tadas.

Palikau dėžutę taip, kaip radau, ir pėdinome toliau.

Atvirai, bet nepastebimai

Kitos slėptuvės pavadinimas - "Meridianas". Nors jo dabar ir nėra, aprašyme nurodyta, kad ieškodami lobio entuziastai galės pamatyti miesto simboliu laikomą laivą. Klausiau, ar niekas nepastebėjo, kad jo čia nėra. Rosvaldo teigimu, internete buvo nemažai klausiančių, kodėl jie nerado laivo, kuris ten turėjo būti. Tuomet tenka aiškinti, kur jis prapuolė.

"Man patinka lobiai, paslėpti atvirose vietose, kur juos visi mato, bet niekas nesupranta, kas tai yra", - dar anksčiau buvo pasakęs Tadas.

Čia ėmiau suprasti, ką jis turėjo omenyje. Atviroje vietoje, pro kurią per dieną praeina šimtai žmonių, radome plastikinio butelio ruošinį su kamšteliu. Rosvaldas paaiškino, kad tokių galima nusipirkti gamykloje - jie nepraleidžia vandens, patogu slėpti, tiesa, kiek didoki, bet galima gauti įvairių dydžių. Tiesa, teko šiek tiek nusivilti - atidarius vėl radau tik popieriaus ritinėlį.

Pokalbininkai paaiškino, kad mažuose lobiuose dažniausiai ir randami tik ritinėliai, nors kartais pasitaiko ir smulkių radinių. Taip pat ir didelės dėžės negarantuoja, kad ten bus kas nors įspūdingo.

Rosvaldas sakosi sykį Stokholmo priemiestyje radęs 200 litrų talpos statinę, kurios viduje buvo paslėptas didžiulis pieštukas ir tapetų ritinys - užsirašyti...

Aplankėme dar vieną slėptuvę. Šįsyk - po tiltu. Norint pamatyti, kur paslėpta talpa, teko pasilypėti. Užsikorusi lobį pastebiu ne iš karto. Nuoširdžiai nesupratau, kaip ten galima užsiropšti. Tadas su Rosvaldu iš tokių mano kalbų tik nusijuokė - esą tai visai paprasta, tik praeiviai gali sutrukdyti.

Rosvaldas išdavė, kad kartą "maskavosi" specialia šviesą atspindinčia liemene, tad galėjo ramiai ieškoti lobio, o praeiviai galvojo, kad ten kažką tvarko kokios nors tarnybos darbininkas. Jis juokavo, kad praverstų gauti ir įvairesnių tarnybų liemenių, kad būtų galima ramiai ieškoti įvairiose vietose.

Abu pokalbininkai sutiko, kad šis užsiėmimas leidžia atrasti dar nematytų savo miesto vietų ir daug geriau pažinti kitas vietoves, nes lobiai slepiami ne tik tradicinėse turistų lankomose vietose, bet ir nuošalesnėse, kurios kartais būna net įdomesnės.

Vyksta susitikimai

Lobių ieškotojai kartkartėmis nuo karto renkasi į didžiulius susitikimus, kuriuose dalyvauja po kelis šimtus ar net dar daugiau entuziastų. Paskutinį kartą abu pokalbininkai dalyvavo Rygoje vykusiame renginyje. Tačiau savo susitikimus rengia ir lietuviai.

Rosvaldas informavo, kad kasmet lietuvių "GeoLobių" bendruomenė rengia apdovanojimus. Šiemet jie vyks rugsėjo 21-22 dienomis Kupiškio rajone. Apdovanojimai skiriami geriausiems lobiams, slėpėjams ir jų idėjoms. Į apdovanojimus lobių ieškotojai dažniausiai vyksta su šeimomis ar draugais, juose apsilankyti gali ir neseniai šiuo užsiėmimu susidomėję žmonės.

Taip pat lietuviai parengė ir pirmąsias lietuviškas po visą pasaulį keliausiančias geomonetas "Lituanica", skirtas lakūnų Stasio Girėno ir Stepono Dariaus transatlantinio skrydžio 80-mečiui. Jos bus pristatytos jau rytoj.

100 aktyviausių Lietuvos ieškotojų galės nemokamai gauti po vieną monetą, tačiau negalės jos pasilikti - turės jai sugalvoti kelionių tikslą ir palikti slėptuvėje, kad ši galėtų keliauti per miestus ir valstybes.

Informacija

Projektas startavo 2000-aisiais, kai kompiuterių konsultantas Deivas Ulmeris (Dave Ulmer) nusprendė išbandyti turimo GPS prietaiso tikslumą paslėpęs, o po to pabandęs surasti objektą miškingoje vietovėje. Žaidimo esmė - "GeoLobių" (talpyklų konteinerių) slėpimas ir radimas naudojant išmaniuosius telefonus ar GPS imtuvus (navigatorius).
Lobius slepia patys žaidimo dalyviai. Naujokams to nerekomenduojama daryti, kol neįgis patirties, kaip reikia įrengti slėptuves.
Žaidimas turi tris taisykles: jei ką nors iš lobio paimi, palik ką nors savo, kas būtų tokios pačios ar didesnės vertės; pasirašyk radėjų sąraše; užregistruok radinį interneto puslapyje.
Skiriami įvairūs lobių dydžiai ir tipai: nuo "nano" ar "mikro", kuriuose telpa tik popierius užsiregistruoti, iki itin didelių, kuriuose galima paslėpti ir didelius objektus.
Registracija žaidimui bei informacija apie esamus lobius pateikiama interneto puslapyje www.geocaching.com. Informacija lietuvių kalba ir diskusijos su žaidėjais iš Lietuvos - interneto puslapyje www.geolobiai.lt arba forume www.geocache.lt.