Neringos paplūdimiuose bręsta didžiulė problema

Baltijos jūroje skęsta žmogus, ant kranto budintys gelbėtojai jam bando numesti gelbėjimo ratą, tačiau į vandenį nebrenda. Tokį vaizdą šią vasarą gali tekti išvysti Neringos paplūdimiuose.

Neringos kurortui nepavyksta Vidaus reikalų ministerijai įrodyti, kad Baltijos jūra nuo kranto linijos nepriklauso savivaldybei, todėl ne savo teritorijoje ji negali teikti skęstančiųjų gelbėjimo paslaugų.

Tačiau šio kurorto politikai neseniai pritarė mero Dariaus Jasaičio siūlymui perpus mažinti gelbėtojų tarnybos finansavimą ir apriboti gelbėtojų funkcijas.

Neringa prašo jūros ruožo

„Savivaldybės paplūdimių gelbėtojų tarnyba negali veikti ne miesto teritorijoje, o pagal šalies teisės aktus Baltijos jūra nuo kranto linijos priklauso valstybei“, – įsitikinęs Neringos meras.

Todėl kurorto politikai suabejojo, ar kasmet gelbėjimo tarnybai skirdama po 150 tūkst. eurų Neringos savivaldybė nešvaisto miesto biudžeto lėšų, nes žmonės gelbėjami jūroje – ne savivaldybei priskirtoje teritorijoje.

Anot D.Jasaičio, už maudymąsi audringoje jūroje administracinėmis baudomis nubausti poilsiautojai teismuose gali tikėtis ne tik užfiksuoto pažeidimo panaikinimo, bet ir susigrąžinti sumokėtą baudą, be to, prisiteisti piniginę kompensaciją: „Maudytis audringoje jūroje draudžia savivaldybės priimtos Saugaus elgesio vandenyje taisyklės, už kurių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė.

Bet savivaldybės nustatyto draudimo maudytis jūroje teisėtumas yra abejotinas, nes jūros teritorija priklauso Lietuvos Respublikai ir joje savivaldybių lygmens teisės aktai neturėtų galioti.“

Esą realiausias kelias yra pasielgti taip, kaip yra padaryta Latvijoje – pajūrio savivaldybių teritorijas praplėsti jūros ruožu.

Gelbėti įpareigoja įstatymas

Praėjusį spalį iš pajūrio kurortų merų apie šią problemą išgirdęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žadėjo šį klausimą išspręsti iki kitų metų vasaros sezono pradžios.

Bet jau po mėnesio ministerija savo ketinimų išsižadėjo. Vyriausybės kanceliarijai ir pajūrio savivaldybėms skirtame rašte E.Misiūnas teigė, kad organizuoti gyventojų poilsį, sudaryti sąlygas turizmo plėtrai savivaldybes įpareigoja Vietos savivaldos įstatymas.

Todėl, atsižvelgdamos į gamtos išteklius, aplinkos savybes, bendruomenės interesus bei poreikius, savivaldybės savo sprendimu prie vandens steigia paplūdimius ir maudyklas.

Pasak vidaus reikalų ministro, Turizmo įstatymas paplūdimį apibūdina kaip sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalį, skirtą organizuoti poilsį.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybę reglamentuojančioje Higienos normoje teigiama, kad paplūdimį sudaro patogus ilsėtis smėlio ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame jūros krante.

Siūlo keisti ribas

Anot ministro, įsteigusios paplūdimius savivaldybės privalančios pasirūpinti ir besimaudančių poilsiautojų saugumu.

Todėl ministerija nemato priežasčių keisti Vietos savivaldos įstatymą, žmonių gelbėjimą Baltijos jūroje priskiriant savivaldybėms ir šiai funkcijai skiriant valstybės biudžeto finansavimą.

Ministerijos manymu, kurortų teritorijų išplėtimu Baltijos jūros priekrantės sąskaita turėtų pasirūpinti pačios savivaldybės.

Pagal Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, pasiūlymą keisti savivaldybių teritorijų ribas Vyriausybei turi teisę teikti gyventojų iniciatyvinė grupė ir savivaldybės taryba.

Gavusi tokį siūlymą Vidaus reikalų ministerija jį nagrinėtų ir parengusi atitinkamus teisės aktų projektus pateiktų juos Vyriausybei.

Žada kviesti ugniagesius

Toks ministerijos atsakymas nustebino Neringos merą D.Jasaitį: „Man regis, valdininkai pajūrio kurortus painioja su prie ežerų esančiomis kurortinėmis vietovėmis. Ežerai, upės priklauso savivaldybių teritorijoms ir todėl ten joms atsiranda pareiga rūpintis poilsiautojų saugumu.

Jūra nuo kranto linijos priklauso valstybei, todėl savivaldybė negali svetimoje teritorijoje rūpintis poilsiautojų saugumu ir juo labiau šios funkcijos finansuoti iš savo biudžeto. Tai būtų tas pat, jei Neringos gelbėtojai poilsiautojus pradėtų gelbėti Platelių ežere.“

Anot mero, jei pagal ministerijos išaiškinimą poilsiui skirtas paplūdimys privalo būti kartu su vandens ruožu, pajūryje savivaldybės negali įteisinti nei paplūdimių, nei maudyklių, nes jos neturi jūros.

Neringos mero nuomone, siūlymas teritorijos išplėtimu rūpintis pačioms savivaldybėms yra problemos nustūmimas, nes procedūros užtruktų keletą metų: „Matyt, šią vasarą teks elgtis šitaip – išvydęs jūroje skęstantį žmogų savivaldybės gelbėtojas skambins bendruoju pagalbos telefonu ir lauks, kol atvyks ugniagesiai, nes valstybė gelbėtojo neįgaliojo teikti paslaugą jos teritorijoje.“