Neringos meras: didžioji dalis teršalų iš Kuršių marių turėjo patekti į Baltijos jūrą

Neringos meras: didžioji dalis teršalų iš Kuršių marių turėjo patekti į Baltijos jūrą

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras.

Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų.

„80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau. Galų gale jie atsidurs pas broliukus latvius, nes tai lems jūroje vyraujančios srovės“, – BNS sakė D. Jasaitis.

„Gal galėčiau tuo lokaliai džiaugtis kaip Neringos meras, tačiau kaip Lietuvos pilietis džiaugtis visiškai negaliu“, – pridūrė jis.

Pasak D. Jasaičio, dėl Kuršių mariose vyraujančių srovių ir vėjo krypčių galimybių, kad teršalai pasiektų Nidos ar Preilos gyvenviečių pakrantes praktiškai nėra. Tačiau, anot jo, tai gali būti aktualu Smiltynėje, Juodkrantėje ir galbūt Pervalkoje gyvenantiems žmonėms, jei jie ten turi ir naudoja šulinius.

„Kuršių marių ir gruntinis vanduo yra praktiškai tas pats, tik jis išsifiltruoja per smėlį. Ar šie teršalai filtruojasi, ar jie papuola į gruntinius vandenis aš atsakyti negaliu. Į tai turi atsakyti gamtosaugininkai, informuoti savivaldybę ir jei kyla pavojus, mes imsimės priemonių (...) Jeigu reikės, atliksime visus tyrimus šulinių ir visų kitų dalykų, bent jau Juodkrantėje ir Pervalkoje tikrai“, – tvirtino Neringos meras.

Jis sakė neturintis informacijos, kad arčiau Klaipėdos esančiose gyvenvietėse vanduo galėtų būti užterštas, tačiau pabrėžė nežinantis, ar iš viso yra atliekami Kuršių marių vandens tyrimai.

„(...) Ar vykdomi tyrimai mariose aš negaliu pasakyti. Oficialių paplūdimių mes čia neturime, patys tyrimų nevykdome, o ar tą daro kažkokios kitos institucijos nežinau“, – sakė D. Jasaitis.

Prokuratūra antradienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Aplinkos apsaugos departamento specialistai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti milijonus eurų.

„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis LNK žinioms antradienį tvirtino, kad nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, tačiau prokurorai įtaria, kad nevalytas nuotekas leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia. 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika BNS trečiadienį pareiškė, kad „Grigeo“ vadovas kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder