Neringos galvosūkius spręs dar ilgai

Reaguojant į tai Klaipėdos apylinkės teisme vakar buvo sustabdyta byla dėl įpareigojimo nugriauti nelegaliu pripažintą valstybės įmonei "Klaipėdos regiono keliai" priklausantį druskos sandėlį Juodkrantėje, kurio statyboms buvo išleista apie pusę milijono litų.

Nori greičiau, bet...

Minėta darbo grupė, kuriai vadovavo premjero patarėja Jūratė Juozaitienė, praėjusių metų pabaigoje nutarė, kad dėl statybų, vykdytų Kuršių nerijos nacionaliniame parke "pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus", būtų "tikslinga siūlyti Aplinkos ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir pateikti Vyriausybei atitinkamą Vyriausybės sprendimo projektą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo."

J. Juozaitienės pasirašytame darbo grupės posėdžio protokole, be kita ko, pažymima, kad dėl šio proceso "negali nukentėti Kuršių nerijos - Pasaulio paveldo objekto vertė."

"Apie statinius kol kas galiu pasakyti labai paprastai - rengiame Vyriausybės nutarimą, Vyriausybė šiuo nutarimu paves Aplinkos ministerijai parengti tvarkymo plano pakeitimus, tada darysime darbus ir, manome, tokiu būdu išspręsime tas problemas", - BNS sakė K. Trečiokas.

Penktadienį šis Vyriausybės nutarimo projektas jau pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Ministras teigė, kad pats norėtų kuo greičiau baigti statinių įteisinimą.

"Aš asmeniškai norėčiau kuo trumpiau laikyti žmones nežinioje ir parengti (dokumentus) kuo greičiau, bet yra procedūros ir vis tiek tai užtruks bent pusmetį", - teigė K. Trečiokas.

Jis sakė, kad numatoma koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, o ne rengti visiškai naują dokumentą.

"Būtent darbo grupės išvadose yra šita rekomendacija padaryti šituos namų darbus ir jų imsimės", - aiškino ministras, artimiausiu metu planuojantis vizitą į Neringą.

2012 metų birželį Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti, sudarius taikos sutartis.

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas Juodkrantėje.

LAUKS. Klaipėdos apylinkės teismas, sprendžiantis Juokrantėje esančio kelininkų sandėlio likimą, lauks, kol valdžia apsispręs, kaip reikia pasielgti su griautinais pripažintais pastatais. Redakcijos archyvo nuotr.

Gyventojams - nieko gero

Tuo metu griautinais teismų pripažintuose vadinamuosiuose Juodkrantės jachtininkų viešbučiuose gyvenantiems žmonėms teismai kol kas nežada nieko gero.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė vienos iš gyventojų skundą, kuriuo ji prašė, jog pirmiau būtų grąžinti už būstą sumokėti pinigai, o tik paskui griaunami dabar jau bankrutuojančiai UAB ,,Verslo investicijų projektų centras" priklausantys pastatai.

Anot Apeliacinio teismo kolegijos, aplinkybė, kad taikant restituciją bankrutuojančiai įmonei grąžintinas turtas yra vienintelis moters šeimos gyvenamasis būstas, yra teisiškai nereikšminga. Akcentuojama, kad šios moters būstui netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečių vaikų teisių apsaugą vykdymo procese.

Teismui nepadarė įspūdžio ir Neringos savivaldybės administracijos bei Neringos savivaldybės tarybos pozicija, kuria jie palaiko apeliantės skundą.

"Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei neužkirstas kelias, pasibaigus UAB "Verslo investicijų projektų centras" bankroto procesui, prašyti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų, tuo atveju, jeigu jos finansinis reikalavimas bankroto byloje nebūtų patenkintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB "Verslo investicijų projektų centras" bankroto procesas nėra pasibaigęs, todėl šios bylos nagrinėjimo metu negalima daryti išvados, kad apeliantės reikalavimai nebus patenkinti visa apimtimi", - rašoma teismo nutartyje.

"Griauti dabar - žala valstybei"

Darius JASAITIS, Neringos meras
Galbūt tas sandėlis ir ne vietoje pastatytas, tačiau esant dabartinėms aplinkybėms, mano nuomone, skubotas jo griovimas būtų žingsnis prieš valstybę, prieš visuomeninį interesą. Jei turėtume planus, kur statyti kitą tokį sandėlį, būtų pradėti jie realizuoti - galime griauti senąjį. Bet jei tik nugriausime ir kelininkai dėl to nebeturės galimybės tinkamai prižiūrėti Neringos kelių, ar čia kokia nors nauda valstybei? Manau, kad būtų galima griauti sandėlį ir tuo atveju, jei būtų parengti planai, kas čia gražaus vietoje jo būtų statoma, tačiau ir to nėra. Tai kodėl dabar reikia skubėti jį griauti?