Neringos bėda - didmiesčių turtuoliai

Šių metų sausio 1-osios duomenimis, gyvenamąją vietą Neringoje deklaravo 4 372 asmenys. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, tą pačią dieną Neringoje buvo 2 724 nuolatiniai gyventojai.

Šąla per kaimyną

Nidoje, pačiame gyvenvietės centre, 1929 m. pastatyto namo viename gale gyvenanti Rita Eičinienė tapo kaimyno neūkiškumo įkaite. Prieš kelerius metus remontą pradėjęs ir iki šiol jo nebaigęs vilnietis Audronis Baniulis teisinasi lėšų stygiumi. Tačiau R. Eičinienei dėl to nė kiek ne šilčiau. Mat spustelėjus speigams A. Baniulo gale švilpiantys vėjai šaldo ir nidiškės būstą.

"Savo gale jis viską išgriovė, išlupo grindis, paliko atvirus lankus, durų staktoje žioji plaštakos pločio skylės. Todėl ten šalta kaip kieme. O mudviejų galus skiria plona siena. Be to, vėjas pučia ir po grindimis, todėl žiema iš manęs pareikalauja milžiniškų išlaidų", - dejuoja nidiškė.

SKIRTUMAS. Šių metų sausio 1-osios duomenimis, gyvenamąją vietą Neringoje deklaravo 4 372 asmenys. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, tą pačią dieną Neringoje buvo 2 724 nuolatiniai gyventojai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ji teigė per mėnesį už elektrą, kurią suvartoja įjungti šildytuvai, mokanti 400 litų. Taip pat padvigubėjo išlaidos ir malkoms. "Seniau man užtekdavo 10 kubinių metrų malkų visai žiemai. Tačiau šią žiemą jos jau baigiasi. Teks pirkti dar 10 kubų. Ir tik todėl, kad turiu neūkišką kaimyną", - skundėsi moteris.

Ji pasakojo, kad su kaimynu tarėsi geruoju, tačiau tai nė kiek nepadėjo. R. Eičinienė net prašė, kad tas kompensuotų nors dalį išlaidų, kurias ji patiria, priversta mokėti už šildymą bei kurą. Bejėgiškumą demonstruoja ir savivaldybė, ir paveldo sergėtojai.

Kaltina kitus

Pats A. Baniulis sutinka, kad kaimynei galėtų būti vėsoka, tačiau dėl to jis kaltina darbus vilkinančią samdytą firmą bei sienos neapsišiltinusią pačią R. Eičinienę.

"Kiek galime, tiek darome. Rudenį pasamdžiau statybininkus, moku jiems pinigus, pavasarį, iki sezono pradžios, turėtų viską užbaigti", - žadėjo A. Baniulis.

Jis teisinosi, esą labai ilgai užtruko projekto rengimas ir derinimas.

"Pats tame name žiemą nesu gyvenęs, o jį įsigijau prieš 20 metų. Tai kaimynė per tą laiką galėjo savo sieną pati apsišiltinti. Uždėtų 10 centimetrų storio vatos, ir būtų šilta. O dabar vien pretenzijas girdžiu. Gal ji man tiesiog pavydi? Ar bijo, kad įsirengęs poilsio kambarius nuviliosiu jos poilsiautojus?"- svarstė A. Baniulis.

R. Eičinienės pasiūlymą kompensuoti dalį išlaidų už suvartojamą elektrą ar sukūrenamas malkas tik iš "Vakarų ekspreso" išgirdęs A. Baniulis jo kategoriškai neatmetė.

"Reikės apie tai pagalvoti", - nieko konkretaus neatsakė šąlančios nidiškės kaimynas.

Nuo Ainošiaus pas Kaipošių

Taip galima apibūdinti valdžios poziciją, sprendžiant R. Eičinienei aktualią problemą.

Prieš kelerius metus karštą meilę paprastiems Neringos žmonėms deklaravusi Seimo narė Aurelija Stancikienė pirštu baksnoja į Neringos savivaldybės pusę.

"Vilniuje turėjome panašią situaciją. Tačiau savivaldybė labai greitai viską išsprendė. Kadangi kaimynai neturi teisės pabloginti namo bendraturčių gyvenimo sąlygų, buvo surašytas įpareigojimas per nurodytą laiką susitvarkyti. Tuo viskas ir baigėsi", - patarimą davė seimūnė.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas tik skėsčioja rankomis ir pagalbos laukia iš paveldo sergėtojų. Jis teisinasi, kad nebepadeda jokie raštai. Valdininkas piktinasi, kad sprogus nekilnojamojo turto burbului daugelis neringiškių tapo kituose miestuose gyvenančių nekilnojamojo turto savininkų įkaitais.

"Prisipirko butų ir namų, o patys dingo. Aprašytoje situacijoje mes esame bejėgiai, nes jis namo išorėje nieko nedaro, o buto remontą namo viduje gali daryti kiek tinkamas. Mes ir gražiuoju jo prašėme, ir raštus siuntėme - veltui", - dūsavo A. Vyšniauskas.

Neringos savivaldybės administracijos paveldosaugininkas Algimantas Pukelis teisinosi, kad A. Baniuliui buvo surašyta net 10 reikalavimų, tačiau nesulaukta jokios reakcijos.

"Vienintelė išeitis - kreiptis į antstolį, kad kaimynas atlygintų nuostolius dėl prarandamos šilumos. Gal tuomet ledai pajudėtų?" - nieko nekainuojantį patarimą davė A. Pukelis.

Kartą jau baudė

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Vitalijus Juška prisiminė, kad reikalavimus kuo greičiau susitvarkyti A. Baniuliui rašė jis pats.

"Tai buvo jau senokai, 2009 metų balandį. Nuvykę į vietą nustatėme, kad vyksta savavališkos statybos. Statybininkams nurodėme darbus baigti, o savininkui už paveldui padarytus nuostolius skyrėme 1000 litų baudą. Mat darbininkai buvo nudaužę tinką, pašalinę pertvaras tarp pirmojo aukšto ir palėpės, kurioje norėta įrengti gyvenamąsias patalpas", - prisiminė V. Juška.

Jo teigimu, Kuršių nerijos žvejai palėpėje negyvendavo, tik laikydavo žvejybos ir kitus namų apyvokos reikmenis.

"Todėl, norint čia įrengti patalpas, reikalingas projektas. Matyt, savininkas jį jau turi, nes pernai rugpjūtį davėme jam leidimą kapitaliniam remontui", - aiškino pokalbininkas.

Pasak jo, daugiau šioje situacijoje nieko nebegalima padaryti.

"Aišku, paveldui yra nuostolis. Kadangi išorėje daugiau nieko nedaroma, todėl kaimyno pradėti ir nebaigti statybos darbai netenkina tik A. Baniulio kaimynės", - paaiškino V. Juška.

Jis taip pat suskubo priminti, kad nusižengimą yra padariusi ir pati R. Eičinienė, mat rekonstruojant stogą buvo įrengti tūriniai pusapvaliai stoglangiai. O ši detalė esą nebūdinga Kuršių nerijos architektūrai, reziumavo paveldo specialistas.

"Seniai sakiau, kad naudos iš tos institucijos mažai. Jie tik uždrausti ką nors gali, o ne padėti", - dūsavo Neringos savivaldybės administracijos direktorius A. Vyšniauskas.