Visgi siekiant vystyti šią vietą esą reikia sutarimo - tiek tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko ir savivaldybių, tiek tarp Lietuvos ir Rusijos. Bent jau kol kas neringškiai sako pasigendantys sostinės valdininkų noro bendradarbiauti.
Palikti gamtai?
Profesorius, vadovėlių autorius, ilgametę eksperto patirtį planuojant ir valdant rekreacinius objektus turintis amerikietis Džonas Veverka (John Veverka) įsitikinęs, kad kiekvienas išskirtinis gamtos kampelis aplink save turi sukurti identitetą. Su "Vakarų ekspreso" žurnalistu susitikęs vienas žinomiausių paveldosaugos interpretacijos mokslininkų aiškino, kad žmonės vien išgirdę Kuršių nerijos pavadinimą turėtų žinoti, kas ten vyksta ir ką ten galima veikti.
"Kai pasakai "McDonald's", mintyse iškart įsivaizduoji meniu ir jį žinai. Pirmas dalykas, ką aš pastebėjau išlipęs iš kelto - tai, kad nėra jokio matomo ženklo, kuris skelbtų, jog jūs atvykote į Pasaulio paveldo sąraše esančią vietą", - sakė Dž. Veverka.
Anot jo, tokioms saugotinoms teritorijoms yra reikalingas ir rinkodaros planas.
"Tarkime, žinome, kad čia galima išvysti retų paukščių rūšių, įdomios architektūros ar sužinoti istorinių dalykų. Apie tai ir reikia pranešti - paskleisti informaciją. Pirmiausia reikalingas geras tinklalapis, bet ne "Vikipedija", o toks, kuriame, tarkime, videofilmukų formae paukščių stebėtojai, architektai ar istorikai patraukliai ir suprantamai pristatytų vietą", - tvirtino profesorius.
Jis siūlo Kuršių nerijai pritaikyti bendro bilieto koncepciją.
"Tarkime, jei noriu aplankyti Lietuvos jūrų muziejų, dėl tos valandą trunkančios patirties reikės suskaičiuoti, kiek man kainuos bilietas, kelionė, šeimos maitinimas, stovėjimo mokesčiai ir panašiai. Bus brangu, o kur dar kelionės stresas? Kas norės eiti į muziejų, jei tai kainuos tiek daug? Bet jei už tą pačią sumą galėčiau pamatyti 5 muziejus? Galbūt užkąsti? O gal gauti nuolaidą stovėjimui? Žmonės žiūrėtų jau kitaip, nes tai būtų tam tikras paketas, kuris lankytojams būtų daug patrauklesnis", - sako profesorius.
Dž. Verveka gan neigiamai atsiliepė apie galimas grandiozines statybas Kuršių nerijoje. Žinia, Neringos savivaldybė Nidoje žada statyti Jūros terapijos centrą, vietoje buvusios vasaros estrados - daugiafunkcį kultūros centrą. Taip pat numatyta gyvenamųjų namų statyba Preiloje, Pervalkoje (kartu su svečių namais). Planuojama sutvarkyti ir Gintaro įlanka, kurioje žadama minimali (po kelis arus užimanti) plėtra į Juodkrantės pusę.
Dž. Vervekos manymu, didžiuliai turistiniai objektai - SPA ir panašiai - galėtų būti statomi anapus įlankos - pačioje Klaipėdoje, o parkas turėtų būti paliktas gamtai.
"Tai ir turi likti gamtos rezervatu, kuriam nereikia jokių plastinių operacijų. Džiaukitės tuo, kurkite turizmą, o statybas vykdykite ne joje. Be to, tai - rezervatas, kuriame gyvena žmonės. Tai yra įdomios istorijos ir kultūrinis palikimas. Iš to, ką mačiau, ir kiek bendravau su vietos žmonėmis, manau, kad tai suveiktų geriausiai. Nemanau, kad tiltas ar SPA kada nors atsipirktų. Turite keltą, kuris yra nuostabi patirtis turistams, tarsi ženklas, parodantis, kad čia nėra lengva patekti. Pati Kuršių nerija yra žvaigždė. Reikia skelbti, kad tai yra tas, ko neturi niekas kitas. Taip galėtumėte prisišaukti daug turistų, kurie gerbtų šią vietą, norėtų pabūti ir galiausiai čia leistų pinigus", - įsitikinęs profesorius.
Dž. Veverka savo pastebėjimais bei įžvalgomis dalijosi ir Nidoje vykusiuose mokymuose. Ten, žinoma, buvo kilę klausimų, kaip suderinti žmonių ir gamtos interesus. Pavyzdžiui, turistai gali trukdyti paukščiams jų perėjimo metu. Dž. Veverka siūlo leisti turistams stebėti paukščių perėjimą atitvėrus teritoriją. Svarbu, kad patrauklia forma būtų pateikti paaiškinimai, kas čia vyksta ir kodėl paukščiams negalima trukdyti, sykiu sukuriant galimybę stebėti šį procesą.
Dž. Veverka trumpos viešnagės metu pastebėjo, kad Kuršių nerija neturi bendro vystymo plano. Esą vieni aiškina apie verslo planą, kiti - apie kitus planus, šneka apie patį objektą kaip rezervą, apie jį tyrinėjančius mokslininkus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria turizmui ir žmonėms.
"Jei bus sukurtas tikrai geras valdymo planas, įtraukiant minkštąsias patirtis, dviračių integravimą, įdomias informacines lentas ir panašiai, tai bus puiki vieta", - įžvalgomis dalijasi profesorius.
Trūksta švietimo?
Minėtuose mokymuose, be tarptautinių ekspertų, dalyvavo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP), Neringos savivaldybės, vietos muziejų, turizmo informacijos centrų atstovai.
Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. specialistė Gražina Žemaitienė tikino, jog diskusijų metu išsiaiškinta, kad prieš 15 metų Kuršių neriją įrašius į Pasaulio paveldo sąrašą tada pritrūko diskusijos su vietos žmonėmis, tad per laiką žmonių sąmonėje susiformavo nuomonė, jog UNESCO ženklas yra susijęs tik su draudimais ir tai, ko negalima daryti.
"Kai mes patys kur nors važiuojame, visada atkreipiame dėmesį į tai, kad čia - UNESCO saugoma teritorija. Mano nuomone, tai tikrai davė pridėtinės vertės, tas ženklas turistams turi reikšmės, bet švietėjiškos veiklos gyventojams labai trūksta. Tą pripažįsta ir UNESCO specialistai", - tvirtino G. Žemaitienė.
Specialistė sutinka, kad Dž. Veverkos minėtas bendras KNNP valdymo planas reikalingas, tačiau jį rengiant būtina diskutuoti ir su gyventojais.
Iki šiol planų būta įvairių, tačiau juose daugiausia dėmesio skirta saugomos teritorijos tvarkymui, o ne bendrai vystymo strategijai, į funkcijų pasidalijimą įsijungiant kelioms šalims.
"Šioje konferencijoje akcentuota, kad Rusija turi pasirengti savo valdymo planą, o Lietuva - savo, tačiau tarpusavyje jie neturėtų kontrastuoti. Jį rengiant reikėtų bendradarbiauti visiems, derinti savo veiksmus, pasidalinti funkcijomis", - aiškino G. Žemaitienė.
Valdininkė įsitikinusi, kad sustingti laike negalima. Net Kuršių nerijos nominacinėje byloje pažymima, kad tai - besivystantis kraštovaizdis. Tai reiškia, kad, išsaugant vertingus objektus ir negriaunant seno, teritorijas galima vystyti.
"Turiu omeny teritorijų plėtrą ir naują statyba. Memorandumai sako, kad negalime daryti kopijų ir turi būti šiuolaikiškas požiūris į tai, kas dera su čia jau esančiais objektais, kad tai neiškristų iš konteksto. Pavyzdžiui, galima derinti medžiagas, bet jokiu būdu nekopijuoti", - sako specialistė.
Nori keisti požiūrį
Mintims, kad reikia keisti įsivaizdavimą apie Kuršių neriją, pritaria ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser.
"Nebe tie laikai, kai atvažiavus mus pasitinka didžiuliai plakatai su užrašais, kad čia draudžiama daryti tą ir tą. Suprantame, kad taip nieko nepasieksime ir turime daryti taip, kad žmonės savaime suprastų, ko negalima daryti. Konferencijoje buvo atskleista, kaip žaismingai ir įtaigiai žmonėms galima pateikti nacionalinį parką. Viena esminių temų - kaip atpažinti kraštovaizdį, kas jame vertingiausia, kaip tai perteikti lankytojui", - aiškino A. Feser.
Vadovę sužavėjo būtent Dž. Veverkos pateikti pavyzdžiai. Vienas jų - išskirtinis informacinių lentų pateikimas. Esą jei stende bus surašyti gyvūnai ir sudėtos nuotraukos, tai nebus pernelyg įdomu. Tačiau jei ant plakato būtų atspausdintos tik akys, o žemiau parašyta "Jie į jus žiūri", tai suveiktų visai kitaip. Esą žmonės susidomėtų, kas išties ten žiūri, kokie gyvūnai slepiasi miško tankmėje.
Direktorė pritaria mintims, kad reikalingas bendras parko valdymo planas, kurį paruošti turėtų ministerija ir jis palengvintų bendradarbiavimą.
"Reikia baigti konkuruoti vieniems su kitais. Spaudoje randame užuominų, kad jei ne nacionalinis parkas, Savivaldybė gyventų labai gerai, o mes jiems trukdome tai daryti. Bet kai bendraujame asmeniškai, visiškai kitaip sutariame ir suprantame, kad tai yra ypatinga teritorija, kuri reikalauja bendrų projektų. Tas konfliktas yra užprogramuotas, nes savivaldybės nori plėtros, pasigirti, kiek daug pastatė, o mes turime girtis, kad ten ar ten išsaugojome civilizacijos nepaliestą teritoriją. Šioje vietoje visada bus sunku sutarti, tik kalbantis ir per tokius seminarus galima suprasti, kad einame teisinga linkme", - tikino A. Feser.
Anot jos, šiuo metu stengiamasi, kad Kuršių nerija lankytojams būtų patraukli ir kitais metų laikais, ne tik vasarą. Be to, stengiamasi atrasti būdų "priartėti prie žmogaus", norima juos nuvilioti nuo tradicinės trasos "jūra-"Maxima"-kavinė-miegamasis".
"Norime, kad jie vaikščiotų miškuose. Daugelį metų veikia orientavimosi sporto trasos, kur važiuojant dviračiu ar pėstute galima pasižymėti prie specialių stulpelių, o vėliau - dalyvauti loterijoje. Šiemet padarėme 5 ilgus, maždaug 10 kilometrų siekiančius maršrutus, kuriais galima patekti į civilizacijos dar nepaliestą gamtą. Iš pramintų takelių matome, kad žmonėms tai įdomu", - sako vadovė ir priduria, kad visai neseniai atsirado šiaurietiško vaikščiojimo trasos, o nuo Juodkrantės iki kormoranų kolonijos atsiras ir naujas dviračių takas.
Beje, neseniai paskelbta, kad čia, sekant estų pavyzdžiu, norima įgyvendinti unikalų mūsų šalyje projektą - įvairiose vietose pastatyti milžiniškus medinius megafonus, kad būtų geriau girdėti miško, jūros ar net kopų skleidžiami garsai.
"Su mumis nesiskaitoma"
Darius JASAITIS, Neringos savivaldybės meras
Mokymų metu ekspertai daugiausia šnekėjo apie žmones. UNESCO atstovai aiškiai pasakė, kad jie nieko nedraudžia statyti ar keisti. Tai draudžia vietos įstatymai. Vis dėlto jau eilinį kartą pastebėjau, kad iš Vilniaus atvykę ekspertai turėjo Aplinkos ministerijos suformuotą nuomonę, nors UNESCO skatina bendradarbiauti. Vis dėlto, jei laikomasi įsikibus draudimų, žmonėms už tai turėtų būti atlyginta. Žinome, kaip skiriasi nuostatos, kai norime pakeisti langą Nidoje, ir kai norima Šilutėje.
Specialistai pasakė, kad bendras Kuršių nerijos tvarkybos planas turi būti, dėl to turi susėsti Lietuvos bei Rusijos ekspertai, savivaldybės. Tačiau renginio metu pirmą kartą išgirdau, kad už trijų mėnesių Aplinkos ministerija baigs rengti parko tvarkymo planą. Tačiau kas nusprendė už žmones, už mūsų Savivaldybę? Apie kokį bendradarbiavimą galime šnekėti, jei net meras apie tai nebuvo informuotas? Juk čia sprendžiamas ir žmonių likimas, o su mumis visiškai nesiskaitoma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą