Nemuno deltoje - sparnuotų atvykėlių pikas

O už sodybų ribų šių paukščių kaip nė vieną pavasarį tiršta - lyg būtų tankiai pasėta stebukline sauja ant visų aplinkinių laukų, pievų, pelkių, potvynio teritorijų.

Dabar, teigia Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys, pats laukinių žąsų, gulbių (nebyliųjų, giesmininkių, mažųjų) susitelkimo Nemuno deltoje pikas.

Apie Sausgalvių gyvenvietę savaitės pradžioje telkėsi dešimtys tūkstančių paukščių - aplink Nemuno deltos regioninio parko Sausgalvių ornitologinis draustinis, prie kurio šiemet prijungtas ir Sausgalvių pievų botaninis ir zoologinis draustinis.

Netoli šių teritorijų - ir Kūlynų botaninis - zoologinis bei Leitės hidrografinis draustiniai. Ir visi jie dabar apgulti migruojančių vandens paukščių pulkų, kurių tik mažesnė dalis liks čia perėti. Dauguma jų balandžio ir gegužės vidury trauks į šiaurę ir ten tūps perėti jauniklių.

Krašto ornitologai kasdien stebi vis margėjančią iš pietų šalių grįžtančių sparnuočių gausą. Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas matė paprastąją berniklę, juodagalvę devynbalsę, baltabruvį nykštuką, trumpasnapę žąsį, o po V.Jusio būsto langais jau vakar į lizdą nusileido gandras.

Dauguma gandralizdžių pamaryje trečiadienį dar buvo tušti. Tik stebėtinai nebaikščios ražienomis ir ganyklų pievomis žirgliojo gervės. Sausgalvių ornitologiniame draustinyje jų daugiausia. Teko iš arti stebėti, kaip į tas pačias pievas tirštu debesimi leidosi tūkstantiniai žąsų pulkai.

Laibakojės gervės neplasnojo šalin, tik pakėlusios galvas stebėjo girgsinčiųjų alasą. Jo aidą vėjas nešė Kūlynų miško link, virš kurio sklandė jūrinis erelis.

Nėra Lietuvoje kitų panašių žemumų, kur taip saugiai ir ilgam galėtų apsistoti, pailsėti, pasimaitinti, sukaupti jėgas prieš tūkstančio ir daugiau kilometrų ilgio kelią šimtai tūkstančių migruojančių paukščių. Tik Nemuno deltoje.

Bet tiems, kurie susiruoštų į kelią pasigrožėti šiuo nepakartojamu reginiu, verta priminti - užlietų ir lengvuoju automobiliu nepravažiuojamų kelio ruožų deltoje - ne vienas.

Šilutės savivaldybė, reklamuodamasi turtingos gamtos fone, daugiau kaip dešimtmetį šaliai ir pasauliui skelbėsi kylančia Europos turizmo žvaigžde. Tokiu devizu buvo sukurta rajono plėtros strategija, kainavusi ketvirtį milijono litų. Bet žvaigždė užgeso strateginių popierių segtuve.

Dabar Šilutė turi naują, trečdalį milijono litų kainavusį strateginį planą 10-iai metų ir skelbiasi kurianti patrauklų kraštą, kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą. Jį užtikrins kultūrinis ir gamtos turizmas, draugiškas gamtai verslas, ekologiškas žemės ūkis, žuvininkystė ir žalioji energetika.

Laikas parodys, ar trečdalis milijono litų vėl nebuvo paleisti vėjais popierizmo pseudoveržlumui.

Tik faktas, jog gamtinių pamario krašto vertybių lankytojai kaip ir prieš dešimtmetį mato tuos pačius sąvartynus draustinių pašaliais ir tik du paukščių stebėjimo bokštus.