Neįgalumo nustatymo tarnyba neįgaliesiems nepasiekiama

Į šią tarnybą kasdien atkeliauja daug žmonių ne tik iš Klaipėdos miesto, bet ir Kretingos, Klaipėdos, Šilutės rajonų, Pagėgių, Palangos, Neringos. Ligų ir negalių kamuojami žmonės priversti eilėse po kelias valandas grūstis ankštose patalpose, kur nėra nei pakankamai vietų atsisėsti, nei neįgaliųjų reikmėms pritaikyto tualeto.

Žmonių srautas į šią įstaigą dar padidėjo nuo liepos 1-osios, nes pasikeitė institucija, pensinio amžiaus asmenims nustatanti specialiuosius poreikius. Iki tol pensininkai galėjo kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacines komisijas, o dabar visi turi keliauti į NDNT, kurioje, kaip ir kitiems neįgaliesiems, bus nustatomi nuolatinės slaugos ir priežiūros (pagalbos) poreikiai.

Vežimėlį tempė laiptais

Beveik nevaikštantį pensininką iš rajono atvežusi socialinė darbuotoja Ineta Lukšonienė nesitikėjo, jog patirs tiek vargo, kol sutvarkys žmogaus dokumentus dėl specialiųjų poreikių.

"Anksti ryte atvažiavę žvalgėmės, kur pastatyti mašiną. Kiemai pilni, vietų neįgaliesiems nėra. Teko susimokėti už mašinos stovėjimą. Antras išbandymas - laiptai. Laimei, padėjo viduje savo eilės laukę vyrai - užnešė vežimėlį, atidarė duris. Žmonių pilna laukimo salė - nors buvo tik keliolika minučių po 8 valandos ryto, į komisiją jau buvo užsiregistravę per 20 žmonių. Mano globotiniui prireikė į tualetą - su vežimėliu jame netilpome, tad teko vos ne visų laukiančiųjų akivaizdoje pakeisti sauskelnes. Savo eilės laukėme beveik 4 valandas", - pasakojo socialinė darbuotoja.

Anot jos, registruotis iš anksto telefonu tarnyboje negalima, nors taip būtų išvengiama eilių, o komisija, nustatanti specialiuosius poreikius, dažnai nori matyti ne tik atvežtus dokumentus su gydytojų išvadomis, bet ir patį žmogų, jeigu jis nors kažkiek dar paeina.

"Anksčiau buvo paprasčiau. Tie patys gydytojai žmogų gydė, ilgus metus prižiūrėjo, tie patys rengė dokumentus specialiesiems poreikiams, todėl paciento būklė buvo gerai žinoma, jo niekas į komisiją vežimėliais neveždavo. Dabar jau reikia leistis į kelionę, daugiau vargo namiškiams. Kiek girdėjome, pasitaiko įvairių keblumų. Bet kita vertus, žmogus geriau pagalvos, ar jam reikalinga ta priežiūra ir už ją mokami pinigėliai, ar apsieis dar ir be jų. Manau, specialiųjų poreikių nustatymo atvejų pensininkams ir neįgaliesiems tikrai sumažės", - sakė Gargždų ligoninės konsultacinės gydytojų komisijos vadovė Virginija Ruškienė.

Laukia naujo pastato

"Ligonių neštuvais tikrai nereikia pas mus į tarnybą nešti. Jei koks nors tarnybos darbuotojas to pareikalautų iš ligonio, jis toliau nebedirbtų tarnyboje. Deja, dažnai pasitaiko, jog būna ne visai teisingai surašyti dokumentai, todėl būtina pasikalbėti su pačiu neįgaliuoju prieš skiriant jam slaugą ar priežiūrą. Dėl tos pačios priežasties tarnyboje nėra ir registracijos telefonu. Jeigu žmogus sunkios būklės, tai esant neaiškiai situacijai pas jį patį į namus ar ligoninę atvyks komisijos darbuotojai.

Šeimos gydytojai anksčiau atlaidžiai žiūrėjo į slaugos skyrimą, nes bijodavo prarasti pacientą, kuris supykęs, kad negavo specialiųjų poreikių apmokėjimo, galėjo išeiti pas kitą gydytoją. Pasikeitusi tvarka užtikrins geresnę šių paslaugų teikimo kontrolę", - tvirtino respublikinės NDNT direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas.

Jis pripažino, jog Klaipėdoje tarnybos patalpos išties yra labai blogos.

"Kaip bebūtų gaila, žmonėms reikės dar metus pakentėti. Jau vyksta derybos, pradedamas rengti projektas statyti visai naują pastatą Klaipėdoje, kuris būtų įrengtas pagal visus reikalavimus, kad būtų patogu tiek neįgaliems žmonėms, tiek darbuotojams. Į tą pastatą susikeltų visi trys teritoriniai tarnybos Klaipėdos skyriai.

Pastato statyboms lėšų planuojame gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų. O kol nėra naujų patalpų, atvežę ligonį vežimėliu į tarnybą, nevarkime lipdami laiptais, tarnybos darbuotojai, manau, tikrai patys išeis į lauką ir pasikalbės su žmogumi", - siūlė A. Vitkauskas.