Naujajam ministrui - seni žvejų sopuliai

Susitikimas su Žemės ūkio ministerijos atstovais vyko Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono salėje, kurioje ministrui akis badė ir plakatai. Vienas jų reikalavo skubiai iš pareigų atstatydinti Žuvininkystės departamento direktorių Darių Nienių. Beje, jis taip pat atvyko su minėta delegacija, tad savo ausimis išgirdo labai daug kritikos jo atžvilgiu. Kliuvo ir Klaipėdoje dirbančiam Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojui Vaclovui Petkui.

Piketai nepadės?

Karštai diskutuojant vakar buvo aptarti trys esminiai klausimai: naujoji kvotų skirstymo tvarka, kuri prieš savaitę buvo atšaukta ir dėl kurios grasinta piketu Vilniuje po ministerijos langais, žuvų aukcionas, vadinamas parazitu ant žvejų sprando, ir bene skaudžiausias dalykas - seni laivai, kurių modernizavimas panaudojant Europos Sąjungos (ES) pinigus yra atsidūręs aklavietėje.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pareiškė, kad ankstesnioji valdžia per 4 metus žvejus visai buvo užmiršusi ir rūpinosi visokiomis permainomis. Anksčiau buvo vienas Žuvininkystės departamentas, o dabar jis atsidūrė ministerijos viduje, atsirado Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi dabar yra du valdžios vienetai ir žvejai nebežino, į kurį kreiptis pagalbos. O ir šiaip esą nė iš vieno jų deramo dėmesio taip ir nesulaukia.

Ministrui skirstyti kvotas ne pagal rėkimo garsumą, nesibaiminti propagandinių priemonių - plakatų, tendencingų straipsnių spaudoje, grasinimų piketais - patarė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad žvejyba grindžiama istorine teise.

Žinia, dviejų asociacijų vadovų A. Bargailos ir A. Aušros nesutarimai tęsiasi jau daugelį metų. Kaip atsvara joms įkurta trečia Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija "Jūrų žvejys", kuriai vadovauja Artūras Maželis. Pasak jo, nors viena asociacija ir nerėkia, ji tyliai pasitvarkė reikalus taip, kad jai vienai nauja tvarka būtų gera.

Ministras savo ruožtu sakė, kad tokių sprendimų, jog visos nesutariančios pusės būtų patenkintos 100 proc., ko gero, nepavyks rasti, tačiau bus bandoma ieškoti kiek įmanoma geresnio kompromiso. Jis patikino, kad grasinimai piketais kvotų skirstymo tvarkai įtakos neturės.

Spręs darbo grupė

Šiemet sausį žvejai jau turėjo pradėti dirbti pagal naujas patvirtintas žvejybos kvotų skirstymo taisykles - kvotos būtų skirstomos pagal sugautą žuvų kiekį per pastaruosius 5 metus, įmonei skirtas procentas nebūtų keičiamas 10 metų nepriklausomai nuo to, kiek žvejybos laivų ji turi.

Tačiau žvejai pradėjo šaukti, kad ta nauja tvarka tinka tik A. Aušros UAB "Banginis", nes jai atitektų apie 80 proc. šprotų kvotos, o visoms kitoms liktų tik 20 proc. Jie sako teikę savo pasiūlymus dėl kvotų skirstymo, bet Žuvininkystės departamentas visiškai į juos neatsižvelgęs.

PAŽADAS. Išklausęs visų nusiskundimus, ministras Vigilijus Jukna pažadėjo įsigilinti į žvejų problemas ir jas spręsti. 

A. Aušra savo ruožtu primena, kad šprotus gaudė dar tada, kai kiti žvejai žvejojo menkes ir anų pigių žuvų nevertino. Jis ėmė kreditus, pirko žvejybos įrangą, tad pagal šių žuvų sugavimą jam ir priklauso daugiausia kvotos. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės, nes šprotai pabrango dėl kvotų mažinimo, o menkių vis labiau nebeapsimoka gaudyti, tad ir kiti žvejai nori šprotų, kad galėtų išgyventi kurui pabrangus beveik 3 kartus.

Pasak A. Aušros, bepigu A. Bargailai rėkauti, kai jis pats nežvejoja, o kai turi įmonę, kai reikia pirkti kurą, mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, esi priverstas kitaip galvoti. Anot jo, naujoji tvarka padėtų gauti bankuose kreditus, nes įmonės turėtų reguliarias kvotas.

A. Bargaila tvirtina, kad bankams į kvotas nusispjauti, dėl jų jie kredito esą tikrai neduos.

Prieš naują tvarką pasisakė beveik visi kalbėtojai, išskyrus A. Aušrą. Pasak A. Bargailos, ji diskriminuoja žvejus. Be to, kadangi dabar naujoji tvarka atšaukta, žvejai apskritai pakibo ore. A. Bargaila pabrėžė, kad visa tai vyksta dėl specialistų nemokšiškumo.

Šiuo metu yra sudaroma darbo grupė, iš ministerijos atstovų ir žvejų deleguotų asmenų ir per du mėnesius ji turės atsakyti į klausimą, kaip optimaliai galėtų būti skirstomos kvotos. A. Aušra mano, kad jeigu darbo grupėje bus žvejai, vėl bus cirkas. Jo manymu, darbo grupei neturi būti daromas spaudimas.

Pageidauta, kad darbo grupė būtų sudaryta kuo greičiau ir baigtų darbą kuo skubiau, nes šiuo metu laikinąsios kvotas žvejai jau baigia išnaudoti, kiti jau išnaudojo ir nebegali žvejoti, tad bus patirta nemažai nuostolių.

Aukcionas - parazitas?

A. Bargaila pareiškė, kad aukcionas žvejams yra parazitas. Daugelis kalbėtojų bandė atkreipti ministro mėnesį į tai, kad įsakymas, jog 80 proc. Baltijos jūroje sugautų menkių žvejai privalo parduoti tik per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, yra absurdiškas. Pavyzdžiui, Lietuvos žvejai gaudo prie Bornholmo salos ir turi plaukti vos ne per visą Baltijos jūrą į Klaipėdą, deginti kurą, teršti orą, kad galėtų čia parduoti, užuot realizavę Danijoje. Be visų kitų dalykų, vienas žvejybos laivas, dėl to, kad turi grįžti iš Bornholmo, patiria apie 5 tūkst. Lt nuostolių.

Sakoma, kad lietuviai vieninteliai susiduria su tokiais absurdiškais reikalavimais. Pasak R. Paliuko, toks pasiplaukiojimas jūra neatitinka jokios logikos.

Žvejai kėlė klausimą, kodėl žuvų aukcioną privalo išlaikyti tik žvejai, kurie gaudo menkes, o "kilkininkai" prie to visai neprisideda. Esą jeigu jau būtina išlaikyti tą parazitą, tai turi daryti visi.

UAB "Spika" direktorius Gintaras Gylys sakė, kad aukcionas - ne žmona, kurią reikia išlaikyti po skyrybų. Jo manymu, jis, atsidūręs gerų verslininkų rankose, pats save išsilaikytų. O dabar jis už nieką neatsako, yra tik tarpininkas tarp žvejų ir pirkėjų ir gyvena iš 3 proc., kuriuos sumoka žvejai, ir 3,5 proc., kuriuos moka supirkėjai nuo parduotos žuvies kainos.

Prekybos šviežiomis žuvimis koordinatorius Mindaugas Rimeikis atkreipė dėmesį į tai, kad kai buvo statomas aukcionas, kalbėta, jog po 5 metų jis bus perduotas žvejų bendruomenei. Dabar niekas to nesiruošia daryti. Jo manymu, labai blogai, kad žuvų rinką bando reguliuoti Žuvininkystės departamentas.

Beje, aukciono stebėtojų taryboje nėra nė vieno žvejų atstovo.

Laivų būklė apgailėtina

Pasak A. Aušros, Lietuvos žvejų laivyno būklė apgailėtina. Tokių senų laivų niekur nėra. Žvejų atstovai ir piktuoju, ir geruoju prašė ministro ką nors daryti dėl žvejybos laivyno atnaujinimo. ES skiriamų pinigų laivams modernizuoti neišeina panaudoti dėl įvairių reikalavimų. O senosios Europos valstybės spėjo modernizuoti savo laivynus, kol nebuvo priimta nuostata neskirti lėšų naujiems laivams įsigyti.

Žvejai ne itin tiki, kad šioje srityje padėtų ES, todėl mano, jog Lietuvos Vyriausybė turėtų jiems ateiti į pagalbą galbūt suteikdama garantiją, kad žvejai galėtų paimti paskolą keliasdešimčiai metų.

Dabar, kai dyzelinio kuro kaina išaugo 3 kartus, jiems iškilo apskritai išgyvenimo klausimas, jau nekalbant apie geresnių laivų įsigijimą.

Vienas žvejys primygtinai prašė ministro pakalbėti su ES atstovais šiuo klausimu. Pakviesti juos atvažiuoti ir pažiūrėti, kaip atrodo Lietuvos laivai. Pasak jo, užsieniečiai net negali įsivaizduoti, kokio senumo jie yra. Pasakota, kad kartą delegacijai iš ES vaikščiojant po žvejų uostelį jos nariai manė, kad tikrieji lietuvių laivai jūroje, o stovintys prie krantinių yra skirti supjaustyti. Ir labai nustebo sužinoję, kad jais dar žvejojama.

Laivai pūva iš vidaus. Jų savininkai jau bijo išleisti juos į jūrą su žmonėmis, nes bet kuriuo momentu jie gali prakiurti ir nuskęsti. Pasak A. Bargailos, situacija kritinė, ir be valstybės pagalbos nieko nebus.

Karklės prieplauka įstrigo

A. Bargaila mano, kad dėl to, jog žvejų prieplaukos statyba Karklėje įstrigo, irgi yra kaltas D. Nienius, ir sako, kad žlugdoma iniciatyva iš apačios. Žvejai patys už savo pinigus pasidarė ir studiją, ir pasirengė projektą.

Į susitikimą su ministru buvo atvykęs ir priekrantės žvejys, patvirtinęs, kad tokia prieplauka labai reikalinga.

R. Paliukas atkreipė dėmesį į tai, kad yra kalbėjęs su Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais ir kad komisijos nariai rengia susitikimą šiuo klausimu.

Priekrantės žvejų atstovas Petras Cirtautas prašė ministro pasidomėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmais. Mat gilinant uostą jo gruntas gramzdinamas vos ne toje pačioje vietoje, kur žvejoja priekrantės žvejai. Anksčiau būdavo skiriamos žvejams kompensacijos už jų veiklos nutraukimą, dabar jų nebeliko.

Išklausęs visų nusiskundimus, ministras V. Jukna pažadėjo įsigilinti į žvejų problemas ir jas spręsti.