Naglių gamtinio rezervato pažintinio tako lankymas tampa mokamas

„Čia kaip ir kiekvieną sezoną. Kai yra ne sezono laikas, tai tų žmonių ten būna nedaug ir kažkaip ten viskas susitvarko, o kai ateina sezono laikas, ten būna tokios masės, jog mes galvojam, kad kam yra nebūtina, kas nenori, tai gal ir neis, kadangi jis tampa mokamas“, – BNS sakė nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

„Žmonės vaikšto visur, kitur nėra tokia jautri gamta kaip Naglių rezervate. Mums labai norėtųsi, kad eitų tik tie, kuriems labai svarbu pamatyti tą grožį, pamatyti tą rezervatą, Mirusias kopas“, – teigė ji.

Nuo penktadienio iki birželio 18 dienos pažintinį taką bus galima lankyti kasdien nuo 9 iki 19 valandos, apsilankymas kainuos du eurus, atsiskaityti bus galima vietoje.

Nuo birželio 19 iki rugpjūčio 31 dienos taką bus galima aplankyti kasdien 9-21 valandomis, tačiau apsilankymas kainuos brangiau – penkis eurus, studentams – du eurus.

Nuo rugsėjo 1-osios iki rugsėjo 27 dienos lankymas vėl bus galimas 9-19 valandomis, kaina taip pat vėl bus du eurai.

Vaikams iki 18 metų įėjimas nemokamas.

„Prailginome ir šiek tiek to tako darbo laiką, bet tiesiog tai ta vieta, kuri iš mūsų reikalauja labai daug priežiūros – pastoviai turime ten tvarkyti, keisti takus ir taip toliau. Tai – savotiškas žmonių prisidėjimas prie šito tako priežiūros“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.

Naglių gamtinis rezervatas – viena unikaliausių gamtinių vietų šalyje. Rezervatas užima beveik 1,7 tūkst. hektarų plotą, tarp Juodkrantės ir Pervalkos jis tęsiasi devynis kilometrus.

Čia saugomos Pilkosios (Mirusios) kopos, pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai, taip pat Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augimvietės, keturių buvusių užpustytų kaimų ir dvejų senų kapinaičių vietos, senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos, estetiškai vertingi peizažai.

Dėl nuolat pasikartojančių stiprių vėjų Naglių gamtinio rezervato baltosiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, to pasekoje kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. 

BNS