Mūšis dėl Jūrų kadetų mokyklos

Politiniuose kuluaruose šiuo metu verda kova dėl teisės vėl įsteigti nacionalinę Jūrų kadetų mokyklą: varžosi Rusnė ir Klaipėda.

To­kia įstai­ga vei­kė Juo­dkran­tė­je, ta­čiau 2014 me­tais bu­vo už­da­ry­ta. Jū­rų ka­de­tų mo­kyk­lą ban­do­ma steig­ti Rus­nė­je, ta­čiau kol kas ne­sėk­min­gai, to­dėl rau­me­nis ėmė ro­dy­ti se­niau­sias jū­ri­nes tra­di­ci­jas tu­rin­tis uos­ta­mies­tis.

Klai­pė­die­čiai jau ir vie­tą yra par­in­kę, ir su­skai­čia­vę, kad Jū­rų ka­de­tų mo­kyk­los iš­lai­ky­mas kas­met at­siei­tų apie 1,6 mln. eu­rų. Jų tei­gi­mu, Rus­nė ne­ga­li pre­ten­duo­ti į ka­de­tų mo­kyk­los stei­gi­mą dėl šios vie­to­vės nuo­ša­lu­mo. „Tu­ri­me vi­sas są­ly­gas to­kiai mo­kyk­lai įkur­ti, aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos dės­ty­to­jų, tech­ni­nę ba­zę. Ti­krai de­da­me vi­sas pa­stan­gas, kad ka­de­tų mo­kyk­la bū­tų įsteig­ta uos­ta­mies­ty­je, o ne pa­ma­ry­je, sa­lo­je“, – LŽ sa­kė Klai­pė­dos mies­to me­ri­jos Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė.

Žlu­go ir atgimsta

Ko­ne de­šimt­me­tį gar­siai pūs­tas Juo­dkran­tės jū­rų ka­de­tų mo­kyk­los bur­bu­las su­bliūš­ko, nors 2006-ai­siais įsteig­ta ir pa­gal vie­nos iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ka­ra­liš­kų­jų mo­kyk­lų mo­de­lį vei­ku­si įstai­ga žve­jų kai­me­ly­je bu­vo ta­pu­si ti­kra sen­sa­ci­ja.

Per­nai Juo­dkran­tės Liud­vi­ko Rė­zos jū­rų ka­de­tų mo­kyk­lą nu­spręs­ta pri­jung­ti prie Ni­dos vi­du­ri­nės mo­kyk­los, tad po šios reor­ga­ni­za­ci­jos bu­vu­sio­je ka­de­tų kal­vė­je mo­ko­si tik 1–4 kla­sių mo­ki­nu­kai. Pa­grin­di­nė šios mo­kyk­los fias­ko prie­žas­tis – nei vals­ty­bė, nei Ne­rin­gos me­ri­ja, nei pa­ti ug­dy­mo įstai­ga ne­su­ge­bė­jo pa­sta­ty­ti moks­lei­vių bend­ra­bu­čio.

Ka­de­tų mo­kyk­lo­je vai­kai mo­kė­si nuo 5 iki 10 kla­sės. Pir­mai­siais me­tais jų bu­vo 20, 2007-ai­siais – jau 50. Vė­liau ka­de­tų vis ma­žė­jo. Per­nai jų bu­vo vos 12 (pa­čio­je mo­kyk­lo­je – tik 26 vai­kai). Nuo 2006-ųjų Jū­rų ka­de­tų mo­kyk­lą bai­gė 4 lai­dos.

Už­da­rius šią su­ka­rin­to re­ži­mo mo­kyk­lą Juo­dkran­tė­je im­ta gar­siai kal­bė­ti, kad Lie­tu­vai, pri­sis­ta­tan­čiai kaip jū­ri­nė vals­ty­bė, to­kia įstai­ga vis dėl­to rei­ka­lin­ga. Pir­mo­ji am­bi­ci­jas ėmė ro­dy­ti Rus­nė. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je (ŠMM) bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pė.

Rus­nė­je bū­si­miems ka­de­tams ke­ti­na­ma pa­siū­ly­ti ke­lių šim­tų vie­tų bend­ra­bu­tį. Jų pra­kti­nio mo­ky­mo ba­ze tap­tų pro Rus­nę te­kan­čio Ne­mu­no at­ša­kos, ša­lia esan­čios ma­rios ir už šių ply­tin­ti jū­ra.

„Vil­tis įkur­ti šio­je sa­lo­je Jū­rų ka­de­tų mo­kyk­lą gy­va iki šiol. Dėl jos stei­gi­mo po­li­ti­nį spren­di­mą yra pri­ėmu­si Ši­lu­tės ra­jo­no ta­ry­ba. Apie šiuos rei­ka­lus kal­bė­jau su prem­je­ru, su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­be, ku­ri la­bai pa­lai­ko idė­ją ir ke­ti­na pri­si­dė­ti ma­te­ria­liai. Rus­nė – tin­ka­ma vie­ta, nes izo­liuo­ta, vai­kams ne­bū­tų pa­gun­dų, jie ga­lė­tų su­si­telk­ti tik į moks­lus ir jū­rei­vys­tės su­bti­ly­bes. Yra daug iš Ši­lu­tės ki­lu­sių jū­ri­nin­kų, ku­rie su­tik­tų dės­ty­ti Rus­nė­je“, – LŽ aiš­ki­no Sei­mo na­rys Kęs­tas Koms­kis.

Rus­nės kazusas

Ta­čiau aiš­kė­ja, kad di­de­les am­bi­ci­jas puo­se­lė­ja ir Klai­pė­da. Jos at­sto­vai jau įtrauk­ti ir į mi­nė­tą dar­bo gru­pę.

„Kai tik už­da­rė Juo­dkran­tės ka­de­tų mo­kyk­lą, iš­kart bu­vo pra­bil­ta apie Rus­nę. Bet pra­ėjo me­tai, o tos mo­kyk­los vis nė­ra. Vis­kas – tik kal­bų ly­gio. Nu­spren­dė­me ne­sė­dė­ti su­dė­ję ran­kų ir siū­ly­ti ka­de­tų mo­kyk­lą steig­ti Klai­pė­do­je. Ma­nau, nie­kam ne­rei­kia aiš­kin­ti, ko­kią tu­ri­me tur­tin­gą is­to­ri­ją, su­si­ju­sią su jū­ri­nė­mis tra­di­ci­jo­mis. Klai­pė­do­je jau vei­kia Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la, dir­ba ge­riau­si dės­ty­to­jai. Var­gu ar jie no­rės bels­tis į Rus­nę“, – dės­tė vie­nas ka­de­tų mo­kyk­los stei­gi­mo uos­ta­mies­ty­je ini­cia­to­rių, at­sar­gos ka­ri­nin­kas Rai­mon­das Pra­lei­ka.

Jam pri­ta­rė ir į dar­bo gru­pę įtrauk­tas Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Če­pas. „At­si­lais­vi­no Lie­tu­vos po­li­ci­jos mo­kyk­lai pri­klau­sęs di­džiu­lis pa­sta­tas ir bend­ra­bu­tis Jau­nys­tės gat­vė­je. Da­bar ren­gia­me spe­cia­lią ka­de­tų mo­kyk­los kon­cep­ci­ją, for­muo­ja­me bū­si­mų dės­ty­to­jų są­ra­šą. Vai­kai iš vi­sos Lie­tu­vos čia mo­ky­tų­si nuo 5 iki 12 kla­sės. No­ri­me, kad tai bū­tų ne re­gio­ni­nė, o na­cio­na­li­nė įstai­ga. Kal­bė­jo­me su kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tru, jis pa­ti­ki­no, jog bū­tų su­tei­kia­ma ka­ri­nė eki­puo­tė“, – kal­bė­jo ta­ry­bos na­rys.

V. Če­po nuo­mo­ne, Rus­nė ti­krai ne­tin­ka­ma ka­de­tų mo­kyk­lai steig­ti dėl spe­ci­fi­nių gam­ti­nių są­ly­gų. „Juk tai vi­sus me­tus kiau­rai vė­jų ko­šia­ma sa­la. O kai pra­si­de­da pot­vy­niai, gre­sia izo­lia­ci­ja. Ne­ma­nau, kad sie­kian­tie­siems moks­lų to­kia vie­ta bū­tų psi­cho­lo­giš­kai par­an­ki“, – svars­tė jis.

Konf­ron­ta­ci­jos nenori

Idė­ją steig­ti ka­de­tų mo­kyk­lą uos­ta­mies­ty­je pa­lai­ko ir pats Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

„Uos­ta­mies­tis pa­si­ruo­šęs įkur­ti to­kią mo­kyk­lą. Jū­rų ka­pi­to­nai – pa­juo­kau­siu – La­ba­no­ro gi­rio­je ar sa­lo­je ne­au­gi­na­mi. Jie tu­ri bū­ti mo­ko­mi jū­rei­vys­tės prie jū­ros, o ne prie sek­lių ma­rių. Ta­čiau prieš­prie­šos tarp Rus­nės ir Klai­pė­dos ne­tu­rė­tų bū­ti. Rei­kia va­do­vau­tis pra­gma­ti­niais mo­ty­vais. Klai­pė­do­je yra ir jū­ra, ir tech­ni­nė ba­zė, ir pro­tai, ir ga­li­my­bės, ir inf­ras­truk­tū­ra“, – LŽ var­di­jo jis.

Me­ro ma­ny­mu, le­mia­mą žo­dį dėl Jū­rų ka­de­tų mo­kyk­los stei­gi­mo tu­rė­tų tar­ti kom­pe­ten­tin­gi spe­cia­lis­tai, o ne po­li­ti­kai.