Moterims padeda sėkmės komanda

"Savaitgalį laukiame atvykstant svečių į konferenciją "Keliaujame į užsienį". Projekte dalyvauja Švedija, Vokietija, Lenkija ir mes, o mūsų tikslas yra skatinti moterų verslumą, kad jų verslai plėstųsi ir jos susirastų partnerių užsienyje, išeitų į tarptautines rinkas", - sakė centro valdybos pirmininkė, projektų koordinatorė Snieguolė Benikienė.

Pasak jos, užsienio šalyse jau seniai taikomas sėkmės komandų metodas. Svečiai susipažins su Lietuvos moterų verslais, vyks į Rūtos Šiaulienės kepyklą, japonišką sodą Mažučių kaime, pas sveikos gyvensenos specialistus, į juvelyrikos parduotuvę, mezgimo studiją, vilnonės patalynės siuvyklą.

"Lietuvės vis kažką gamina, o švedės ir vokietės parduoda savo žinias. Tikimės, viešnios prisidės prie regiono vystymosi, inovacijų ir verslininkystės skatinimo", - sakė S. Benikienė.

Centre mokoma kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos, kaip ieškoti darbo, veikia jaunųjų lyderių mokykla mergaitėms, kurios bendrauja su patyrusiomis verslininkėmis, klauso paskaitų apie lygias lyčių galimybes. Čia vyksta ir meno terapijos užsiėmimai, socialiai remtinos šeimos gauna drabužių.

Neseniai vyko tradicinė krašto nevyriausybinių organizacijų mugė, Kretingos bendruomenė buvo skatinama įsitraukti į savanorišką darbą padedant nedarnių šeimų vaikams arba užsiimant kita norima veikla.

Pokalbininkė sakė, kad centrą įkūrė Nyderlandų fondas, ir jo simbolis - tulpė, gajausia gėlė.

Prieš karą namuose

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras atlieka ir dar vieną labai svarbią misiją.

"Šalyje yra tik 9 centrai, teikiantys teisinę ir psichologinę pagalbą skriaudžiamoms moterims", - sakė centro konsultantė ir projektų vadovė Marija Juškienė, kurios kasdieninė duona yra darbas su smurtą patiriančiomis moterimis visame Vakarų Lietuvos regione.

Smurtą patiriančioms moterims svarbu išsikalbėti. Tarkime, nukenčia moteris kur nors Šilutės rajone, ir konsultantės gauna pranešimą iš policijos pareigūnų. Pirmas žingsnis - skambutis nukentėjėlei, ir svarbu pajusti moters nuotaiką iš jos balso intonacijų. Paprastai jai būna skaudu ir nedrąsu kalbėti.

PARTNERIAI. "Jau kelerius metus bendradarbiaujame su švedėmis, vokietėmis ir lenkėmis, kurios su lietuvėmis dalinasi verslo patirtimi ir sėkmės komandų veiklos informacija", - teigia Snieguolė Benikienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Tai tarsi didžiulis siūlų kamuolys, kai tempdami po giją sužinome, kokios pagalbos reikia moteriai. Pirmiausia reikia ją "nuskausminti", kad ji pajustų, jog yra ne viena, yra kas ištiesia pagalbos ranką. Daug kartų patyrusi vyro smurtą moteris nori padėti tašką. Mes siūlome variantus: gal ji ir jos vaikai nori psichologo pagalbos, ar paprasčiausiai nori išsikalbėti, kad skausmas atlėgtų. Jeigu reikia teisininko pagalbos, ji nedelsiant suteikiama nemokamai", - sakė Marija.

Kaip įkaitės

Moteriai išsiskirti su žiauriai besielgiančiu, seksualinį smurtą naudojančiu vyru trukdo tai, jog ji neturi profesijos ir darbo, gyvena su vyru dėl to, kad vaikai turėtų tėvą, joms svarbu tėvų ir giminaičių nuomonė: "Mūsų šeimoje išsiskyrusių nebuvo", "Gavai tokį vyrą, kokio esi verta", kaltės jausmas. Ir moterys taikstosi su patyčiomis. Kartais jos jaučia gėdą ir kaltę: gal prisiprašiau bausmės. Moterys mušamos dėl "ne taip" išvirtos pieniškos sriubos: ji buvo per karšta ar atvėsusi, su plėvele.

"Yra moterų, kurios po pirmo smūgio sako: "Stop. Žinau, kad smurto ratas suksis, tai kartosis, aš to nepakęsiu." Kai moterys nubėga į policiją, vyrai sulaikomi 48 valandoms, vėliau gali būti priimtas teismo sprendimas, draudžiantis artintis prie smurto aukos, jie įpareigojami išklausyti pozityvaus konfliktų sprendimo šeimoje paskaitų ciklą. Dažniausiai 70 procentų moterų gailisi savo agresyvių vyrų, kai jie atsiprašo, neša gėles, suranda šimtus pasiteisinimų, pora susitaiko, prasideda tarsi medaus mėnuo, ir vėl gyvena kartu", - sakė pokalbininkė.

Pasak konsultantės, vyrai neretai pradeda smulkmeniškai tikrinti, ką moteris pirko, neduoda pinigų vaikų išlaikymui. M. Juškienė susiduria su pačiais skaudžiausiais faktais: vyras nuduria savo žmoną, kitas - užmuša žarstekliu. Kitos būna sužalojamos, ir kenčia beviltišką savo gyvenimą.

"Bendravome su moterimi, prieš kurią buvo smurtaujama 40 metų. Vyrai būna pikti, kai praranda darbą, jiems tarsi išmušama žemė iš po kojų, praranda pasitikėjimą savimi. Išgėrę su draugais tampa pagiežingi, ir pagiežą ant viso pasaulio išlieja savo artimiems žmonėms. Tačiau smurtauja ir sėkmingi verslininkai, inteligentai, Seimo nariai, jie taip parodo, kad kontroliuoja situaciją. Kartais moteris neatsargiai elgiasi, kai vyrui priekaištauja ir jį "užveda": "Tu vėl prisilakei." Mes paskaitų metu patariame bėgti iš namų iš anksto susikrovus "lauknešėlį", kai vyras pareina girtas. Bet moterys turi pasirinkti pačios, kaip elgtis, mes negalime būti diktatorės", - sakė M. Juškienė.

Mokymai šeimoms

Praėjusiais metais nesutariančioms šeimoms buvo taikoma dailės terapija. Atėjo tik šešios šeimos, bet pirmas blynas neprisvilo, nors iš pradžių vyrai burbėjo, paskui buvo patenkinti tuo, ką patyrė ir išgirdo per 24 valandas, skirtas konstruktyviam šeimos konfliktų sprendimo aptarimui. Jie mokėsi, kaip reikia kalbėtis susipykus.

Šie mokymai vyks ir šiais metais, nes net išsiskyrę vyrai sukuria naują šeimą, ir gali vėl įsisukti smurto ratas.

"Mes skambiname smurtą patyrusioms moterims po kelių mėnesių, po metų, klausiame, kaip jos laikosi, ir sunku pasakyti, kiek jos slepia savo patirtis, ar šeima jau yra "išgydyta". Kartais vyrų smurtą pristabdo suaugę vaikai, prašo tėvo nedaryti gėdos, užstoja ir gina mamą. Sutramdo smurtautoją, nes jis paprastai yra bailys, jo savivertė žema. Paprastai smurtautojas būna augęs šeimoje, kur prieš jo motiną tėvas kėlė ranką, mušė vaikus - išmokstama tokiais pat būdais spręsti savo problemas", - sakė M. Juškienė.