Moliūgų tiek daug, kad nei panešti, nei pavežti

Ilgėdamasi tolimame užsienyje uždarbiaujančio savo vyro Gavino, anglo, stengdamasi pagreitinti laukimo laiką, įsigijo šiltnamį, prisisodino pomidorų, kurių užsiaugino ir lauke, agurkų – irgi į valias.

Bet labiausiai stebisi moliūgų derliumi. „Gavusi įvairių veislių, nerūpestingai pasėjau tolėliau nuo sodybos – ir tiek užderėjo moliūgų – nei panešti, nei pavežti! Įvairių spalvų ir dydžių.

Daliju draugams, pažįstamiems, verdu moliūgų košę, gaminu kitus patiekalus. Ir turėsiu kuo papuošti sodybos kiemą per Helovino šventę“, – džiaugėsi V. Athorn.