Mokslininkų išvada - prieš vėją nepapūsi

Vakar prie beveik nuardyto Preilos kopagūbrio susirinkę Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai, išklausę mokslininkų rekomendacijų, nutarė jokių skubių priemonių, kaip gelbėti kopas nuo Baltijos jūros bangų, netaikyti.

"Laukia audringas sezonas, todėl nuspręsta su gamta bergždžiai nekovoti. Tiesa, jau dabar būtina kopas tvirtinti žabtvorėmis, tiesti klojinius - tai ir bus padaryta. Jokių kitų priemonių prieš gamtos stichiją tiesiog nėra. Kopagūbriui ir paplūdimiui Preiloje atkurti reikėtų kelių tūkstančių tonų smėlio, bet juk tai "nesvietiški" pinigai ir jie būtų paleisti vėjais. Buvo nutarta išvežti iš Preilos paplūdimio betonines plokštes, kurių dabar pilnas paplūdimys. Kažkada šiomis plokštėmis buvo važiuojama į pliažą, tačiau ilgainiui jos buvo nuskalautos į jūrą. Dabar po jomis griaužiasi vanduo ir neša smėlį į jūrą", - pasakojo Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas.

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Gulbinskas dienraščiui teigė, kad, mokslininkų požiūriu, svarbiausia dabar yra tvirtinti kopas Kuršių nerijoje, nes ši teritorija yra saugoma UNESCO.

"Būtina ir toliau tęsti darbus, kurie iki šiol buvo atliekami, o jei per šaltąjį sezoną bus nuplauta Preilos gelbėtojų stotis, šis nuostolis bus kur kas menkesnis nei nuskalautos kopos", - pažymėjo S. Gulbinskas.

A. Burkšo teigimu, Aplinkos ministerija, į kurią buvo kreiptasi skubos tvarka, krantotvarkai skyrė keletą šimtų tūkstančių litų iš specialaus fondo.

Šiomis dienomis bus skaičiuojami Palangos ir Kuršių nerijos paplūdimiams audros pridaryti nuostoliai, bus tariamasi, kurioms vietoms skirti prioritetą pinant žabtvores, tiesiant klojinius.

Klaipėdos apskrities viršininkas prisiminė, jog 1982 metais tokia pati situacija, kokia dabar yra Preiloje, buvo ir Nidoje. Centriniame kurorto paplūdimyje kopos buvo nuneštos į vandenį tiek, kad liko vos metras iki centrinės gelbėjimo stoties. Laimei, stotis tuomet nenukentėjo, o suskubus tvirtinti kopas, jos buvo išsaugotos. A. Burkšo teigimu, šiandien net sunku būtų patikėti, kad prieš 27 metus Nidoje paplūdimio beveik nebuvo likę.

"Vyksta natūralūs gamtos procesai. Betono užtvaromis jų nesustabdysi", - svarstė pokalbininkas.

Kiek kitaip mano Neringos miesto tarybos narys Darius Jasaitis. Pasak jo, pinigų švaistymu būtų galima pavadinti krantų papildymą smėliu ir akmenų, saugojusių Palangos paplūdimį nuo povandeninių srovių, išdraskymą.

"Visiems akivaizdu, jog keli milijonai litų per audras nuplaukė į dugną. Akivaizdu, jog dar grafo Tiškevičiaus laikais suvežti akmenys ne šiaip sau ten gulėjo. Juos išvežus, buvo atvertas kelias į pliažą. Mano nuomone, tai, kas vyksta Preiloje, gali būti susiję ir su smėlio kasimu ties Juodkrante. Pastebėjau, kad Preiloje nebeliko seklumų vandenyje, kurios anksčiau sulaikydavo bangas. Kas gali paneigti, jog smėlio kasimo darbai Juodkrantėje tų seklumų nepajudino?" - kalbėjo D. Jasaitis.

Beje, šiandien pajūryje turėtų vėl pūsti stiprus vėjas. Sinoptikų teigimu, trečiadienį jo gūsiai gali siekti iki 20 m/s. Neringos savivaldybės administracija baiminasi, kad dar vienos audringos paros gali neatlaikyti betoninė Preilos paplūdimyje esanti gelbėjimo stotis, iki kurios jūrai liko vos 4 metrai.

Vaida JUTKONĖ