Mirė dailininkas Arūnas Mėčius (papildyta)

Šeštadienį iš gyvenimo išėjo žymus Klaipėdos dailininkas Arūnas Mėčius.

Lrytas.lt rašo, kad 1965 m. kovo 26-ąją uostamiestyje gimęs tapytojas ketverius metus savo gimtadienio proga sukviesdavo bičiulius ir jiems dovanodavo savo naujausių darbų parodą. Bet šįmet kažkodėl parodos nesurengė.

Nuo 2002-ųjų A. Mėčius dirbo A. Brako dailės mokykloje. Yra surengęs daugybę asmeninių parodų, dalyvaudavo tarptautiniuose projektuose. Menininkas buvo iliustravęs ne vieną knygą, tarp jų ir klaipėdiečio poeto, dramaturgo Gintaro Grajausko "Naujausių laikų istoriją", Dalios Bielskytės eilių "Raudoną", Sigito Poškaus "Vieną kartą".

A. Mėčiaus mintys

Man Klaipėda - mano miestas. Labai spalvingas. Aš čia gimiau. O jei ko pasigendu mieste, tai legendinio Alfonso Žalio laikų, kai miesto valdžia rūpinosi dailininkais, skirdavo kūrybines dirbtuves ir jiems nereikėjo blaškytis po nuomojamas palėpes ir bijoti, kad liks benamiai.
***
Motery turi būti saikingo plėšrumo, nes baugštumo man pačiam užtenka.
***
Kūrybai man įkvėpimo nereikia, o štai buičiai jis būtinas. Buityje man svarbi tvarka ir sistema, nemėgstu didelių pokyčių. Bet moku dažyti, tinkuoti, mūryti - namą pastatyčiau, tėvas išmokė. Ir armijoje teko statybos būry patriūsėti.
***
Didžiausia mano meilė - tapyba, ir tikrai retai užtenka altruizmo ja dalytis su moterim. Šalia menininko gali būti ta, su kuria jis gali kalbėtis. Kuri ne tik abstrakčiai domisi menu, bet ir tikslingai žavisi juo. Dar geriau, jeigu kūrėjai - abu. Na, o jeigu pasibaram... Nuobodu gyventi be lietaus, be sniego, be audros...
***
Moteris netikėtai ateina ir tampa likimu. Be jos - tik tamsa ir mirtis. Taip, aš tokią sutikau. Nežinau, džiaugtis ar verkti. Nuolat gyvenu su baime ją prarasti. Fatališka moteris - kančia, kurios į nieką nenorėtum keisti. Atviri vartai nevilioja. Šalia tokios moters jautiesi blogas, išnaudotojas, kankintojas. O visi norime jaustis geri ir dosnūs. Kažkas protingai pasakė, kad duoti maloniau negu imti. Juk ir vyras, kuris nepasilieka paslapčių, moteriai neįdomus. Apie tokį sako: po padu.
***
Vyrai yra bailūs padarai.
***
Kūryba man - darbas. Paguldyk kūrėją šiltai ant krosnies, ir jis nieko nesukurs. Bet dailininkas ne tik dažais taškosi. Kalu porėmius, gruntuoju, šveičiu, lakuoju, tvarkau dirbtuvę, nes jovalas man nesuteikia polėkio.
***
Anuomet studijavau Vilniuje, Kaune, taigi nespėjau įsiliet į to meto kūrybines sroves ir judėjimus. Ir netroškau. Išgeriu vyno su draugais ar šiaip miestelėnais, o bohemos palydovai - gilūs pokalbiai apie nieką. Verčiau smagiai pablevyzgot, pasidomėti naujais anekdotais.
***
Paveldėjau tik rankas, augančias iš ten, iš kur priklauso, ir darbštumą. Studijų metais yra tekę visą vasarą išgyventi su arbatos pakeliu ir duonos kriaukšle.
***
Pinigai dabar - laisvė ir saugumas. Už juos nusiperku drobės ir dažų, be to, litai - mano mokytojo, diplominio vadovo Jonaičio piešiniai, taigi jie man - ir meno kūrinys.
***
Dažnai esu minios dalis, ir tik retomis akimirkomis būnu vienas, pats su savimi. Tada mano tikslas - piešti.
***
Neturiu nieko prieš gamtą, nesu su ja susipykęs. Esu jos kūrinijos gerbėjas. Tegu moterys neįsižeidžia, su tokiu pat džiaugsmu tapau šunį, žuvį ar driežą. O žvalgytis giliau, po forma, - jau menotyrininkų ir kritikų duona. Aš - dailininkas, kuriu peną akims, o žodžius ir prasmes mano paveikslų susigalvokite patys.
***
Kai pradėjau darbus nešti į galerijas, jų nenorėjo imti. Buvau niekas. Tačiau viena galerija surizikavo. Vėliau galerininkai manęs ieškojo. Bičiulis sako, kad žiūrovą ir pirkėją reikia užsiauginti. Jaučiu, kad manasis jau užaugo. Auga ir nauja karta - juk turiu mokinių. Esu tikras, jog mano žiūrovas ir pirkėjas ne tik meno, bet ir amato kultūros, preciziškumo vertintojas.
***
Visada mokiniams sakau: aš mokysiuosi iš jūsų, o jūs - iš manęs. Va taip ir gyvenam, esam "chebra". Jeigu mano mokiniai neišmoks piešti, tai bent išmoks vertinti meną, bus pačiupinėję, pabandę. Blogo jų nemokau, o gero mokosi patys. Vaikai yra labai derlinga dirva. Užtenka grūdo, kad išaugtų didelis medis.

Iš 2008-aisiais "Vakarų ekspresui" duoto interviu

Emocinė parama internetu