Milijonus kainavusią įrangą - į šiukšlyną

Neringos savivaldybei nuo gegužės sustabdžius septynerius metus vykdytą projektą, pagal kurį Alksnynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyventojams buvo suteikta skaitmeninės kabelinės televizijos prieiga, kurorto vadovai ramina, kad gyventojai neliks be televizijos.

Neringos mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis teigė, kad šiuo metu Kuršių nerijoje galima žiūrėti nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją arba naudotis komercinių tiekėjų paslaugomis.

"Aš pats naudojausi "Neringos Erdvių" kabeline televizija. Tačiau nutraukus šį projektą be televizijos tikrai neliksiu. Gal įsigysiu paprastą anteną su priedėliu ir žiūrėsiu nemokamą televiziją, gal pasirašysiu kokią nors sutartį, dar nenusprendžiau. Tokias pat galimybes turi ir visi neringiškiai", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Giedraitis.

Jis pridūrė, kad kurorto politikų siekis nutraukti "Vėlingio" veiklą ir nustoti mokėti algas šios įstaigos darbuotojams yra dėsningas.

"Juk tai yra ne savivaldos funkcija", - sakė vicemeras.

Prieš septynerius metus Neringos savivaldybėje įdiegus plačiajuosčio bevielio ryšio sistemą visose kurorto gyvenvietėse atsirado galimybė žiūrėti daugiakanalę televiziją bei naudotis bevieliu plačiajuosčiu interneto ryšiu. Kadangi tuo metu jokia komercinė kabelinė televizija Kuršių nerijoje dėl mažo vartotojų skaičiaus plėtros neplanavo, šią funkciją nutarė atlikti Neringos savivaldybės administracija.

Plačiajuosčio ryšio projektas kainavo 5,865 mln. Lt. Lietuva jam skyrė 1,76 mln. litų, o kitą dalį reikalingų lėšų dengė PHARE programa. Įsigytai įrangai valdyti buvo įsteigta VšĮ "Vėlingis".

Tačiau mažas vartotojų skaičius tapo lemtingas ir šiai paslaugai. Gautos pajamos nepadengdavo eksploatavimo kaštų. Todėl savivaldybės administracija kasmet "Vėlingiui" skirdavo beveik 100 tūkst. litų.

Šiuo metu Neringoje gyvenamąją vietą deklaravę apie 4 400 gyventojų, tačiau realiai gyvena apie 2 300 žmonių. Per "Vėlingio" eksploatuojamą įrangą teikiama paslauga "Neringos erdvės" naudojosi vos daugiau nei 300 abonentų.

Tačiau plačiajuosčio ryšio projektą nuo A iki Z įgyvendinęs neringiškis Antanas Baranauskas piktinasi tokiu, jo manymu, neūkiškumu.

"Sukišome milijonus litų į šią sistemą, o dabar jos atsisakome. Juk įranga veikia. Negi dabar ją išmesime?" - piktinosi pokalbininkas.

Jis taip pat teigė, kad nutraukus šį projektą Preilos ir Pervalkos gyventojams kils nemažai keblumų.

"Tuose kaimeliuose situacija ypatinga, ten įprastas ryšys nepasiekia. O mūsų įdiegtos sistemos dėka jie galėjo naudotis ir telefono, ir interneto ryšiu, matyti daugiakanalę televiziją", - aiškino neringiškis.

V. Giedraitis įsitikinęs, kad įrangos išmesti nereikės. "Kam ją išmesti? Mes ją galime perduoti Telecentrui", - siūlė vicemeras.

Tačiau Telecentro atstovė Gintarė Rimkuvienė neigia tokią versiją: "Mums nėra būtinybės tą įrangą perimti. Mat ji mums nepriklauso. O ryšiui užtikrinti naudojame savo įrangą."

Plačiajuosčio ryšio Neringoje diegimo projekto iniciatorius, buvęs Seimo narys Gintaras Songaila neslėpė nusivylimo: "Tai galėjo būti pavyzdinis aukštųjų technologijų Lietuvoje diegimo pavyzdys. Apmaudu, kad Neringos savivaldybė neįžvelgė tokiu būdu teikiamo ryšio pranašumų bei jo galimybių. Jų valia, kaip elgtis su tuo turtu. Juk praėjus 5 metams nuo projekto pradžios jį galima nutraukti, tokios yra ES finansuojamų projektų sąlygos".