Miestų draugystė - daugiau nei lipdukų rinkimas

Klaipėdos miestų partnerių sąraše - 19 pavadinimų, tačiau ar išvardytumėte bent tris? Ko gero, dar sudėtingiau būtų pasiteiravus apie šios partnerystės formas. Uostamiesčio savivaldybė savo ruožtu ketina atlikti savotišką inventorizaciją - kitąmet šiam tikslui ketinama skirti konferenciją, į kurią norima sukviesti visų miestų partnerių atstovus. Kol kas ne vienai Klaipėdos organizacijai "popierinės" draugystės kelia šypseną - esą tvirtam ryšiui, vaizdžiai tariant, reikia arba meilės, arba pinigų, o ne sutarčių.

Miestų partnerystės sutartys - įprastas diplomatinis aktas. Tačiau neretai jis primena populiarias prekybininkų akcijas, skatinančias pirkėjus rinkti kuo daugiau lipdukų mainais tikintis prizo.

Nieko keisto - į miestų draugų skaičių atsižvelgiama skiriant kai kuriuos tarptautinius apdovanojimus: pavyzdžiui, Europos Tarybos įsteigtus Europos diplomą, garbės vėliavą, Europos medalį ir Europos prizą, teikiamus miestui ar regioninei valdžiai už jų aktyvią veiklą plėtojant tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą.

Beje, Klaipėda minėtuosius apdovanojimus jau yra gavusi, drauge tapdama ir pirmuoju Baltijos šalių miestu, pelniusiu visą jų "komplektą", tačiau ar galime pasigirti tvirtais ryšiais su užsienio miestais ir jų politinėmis, verslo bei kitokiomis bendruomenėmis?

Iš arti ir iš toli

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Dalios Pleskovienės, intensyviausias bendradarbiavimas Klaipėdą įvairių tarptautinių projektų rėmuose sieja su kaimyninių valstybių - Latvijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado srities - miestais. Dauguma šių partnerysčių yra ir seniausios. Didžioji dalis sutarčių sudarytos paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį - Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, sulaukta didelio užsienio šalių susidomėjimo.

Šiandien vis dažniau partnerystės iniciatyvų sulaukiama iš egzotiškesnių kraštų. Pernai su Klaipėda draugauti panoro Egipto miestas Aleksandrija, šiemet buvo sulaukta svečių iš Argentinos. Tolimieji Kazachstanas ir Tatarstanas pageidauja plėtoti bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu, imtis geležinkelių plėtros, moderniomis priemonėmis atnaujinant Šilko kelią.

Beje, bendradarbiavimo su Tatarstanu idėją aktyviai palaiko ir plėtoja Klaipėdos totorių bendrija NUR. Manoma, kad uostamiestis galėtų bendradarbiauti su Tatarstano miestais Nižnekamsku ir Almetjevsku - glaudūs ryšiai su šiais naftos pramonės centrais būtų naudingi uostui.

Tačiau pasirašyti sutarčių neskubama - pirma siekiama aptarti galimas veiklos kryptis ir, pageidautina, imtis realios veiklos. Žinia, nemaža dalis draugystės sutarčių lieka gražus formalumas pristigus ne tik idėjų ar aktyvumo, bet ir finansų. Pasak D. Pleskovienės, netiesioginis bendravimas dažniausiai nebūna labai produktyvus, o rengti reguliarius vizitus užsienio šalyse arba finansuoti jų delegacijų atvykimą nesą lėšų.

Tačiau pokalbininkė sakė negirdėjusi apie precedentą, kai neefektyvi miestų partnerystė būtų buvusi nutraukta - tai esą būtų nediplomatiškas žingsnis.

Įsibėgėjant diskusijoms apie Klaipėdos 760 metų jubiliejų, kuris bus švenčiamas kitąmet, svarstoma į jo programą įtraukti ir miestų partnerių konferenciją, kurios metu būtų galima suaktyvinti bendradarbiavimą. Finansavimo šiam projektui norima prašyti per Europos Sąjungos programą "Europa piliečiams".

Nei meilės, nei pinigų?

"Dažnai tenka sulaukti klausimų ar net priekaištų, kodėl nebendradarbiaujame su miestais partneriais, kurių herbai kabo savivaldybės administracijoje, - neslėpė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorė Raimonda Laužikienė. - Atsakymas paprastas: miestų draugystė gyvuos arba iš meilės, arba dėl pinigų, be to, ją reikia nuolat puoselėti. Ne visuomet motyvuotos sutartys tarp miestų, kur kartais net nukeliauti iš Klaipėdos sudėtinga, nėra pats tinkamiausias pagrindas tvirtiems ryšiams, nors ir atrodo gražiai."

Savo tarptautiniams projektams KEPA partnerių ieško savarankiškai. Susidomėjimas tikslinėmis programomis - nemažas: pavyzdžiui, paskelbę ieškantys partnerių neseniai finišavusiam CITIES projektui įgyvendinti, klaipėdiečiai buvo sulaukę apie 100 atsakymų.

"Rinkomės tinkamiausius, siekdami subalansuoti stipresnio ir silpnesnio pozicijas - žinoma, mažesniam miestui visuomet parankiau mokytis iš didesnio, tačiau ar tai visuomet bus įdomu pastarajam?" - komentavo R. Laužikienė.

Projekte Klaipėda bendradarbiavo su Modena (Italija), Gijonu bei Sevilija (Ispanija), Lisabona (Portugalija), Danube ir Pilimi (Vengrija), Cele (Slovėnija), Venecija (Italija).

Šiuo metu KEPA partnerio teisėmis dalyvauja "Baltijos jūros regiono" programos bendradarbiavimo projekte "Urbanistinės traukos erdvės" ("Urban Creative Poles"), skirtame kūrybinių industrijų plėtrai skatinti. Jis taip pat suvienys įvairių Europos šalių miestus: Kotbusą (Vokietija), Zielona Gurą (Lenkija), Linkopingą (Švedija), Tartu (Estija) ir Klaipėdą.

Plėtojamas bendradarbiavimas ir su Latvijos Ventspiliu: šiuo metu KEPA kartu su "Ventspils Digital centre" ir LCC tarptautiniu universitetu pradeda vykdyti naują projektą, kuriuo jaunam verslui bus pradėta teikti nauja nemokama virtualaus verslo inkubatoriaus paslauga.

Visa tai ne tik atveria kelius į tarptautinį bendradarbiavimą klaipėdiečiams, bet ir garsina miesto vardą pasaulyje.

"Kontaktų užmezgimas su užsieniu per tikslines projektines veiklas - geriausias miesto rinkodaros ir iš nežinojimo gimstančių mitų apie mūsų kraštą griovimo būdas", - įsitikinusi R. Laužikienė.

SENIAI. Didžioji dalis sutarčių sudarytos paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį - Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, sulaukta didelio užsienio šalių susidomėjimo. Pavyzdžiui, su Karlskrona (Švedija) mūsų uostamiestis oficialiai draugauja jau nuo 1989-ųjų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

---

"Draugų" interesas - tolygus nuliui

Įkvėpti uostamiesčiui modernaus ir aktyvaus verslo centro dvasios tikisi ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR). Lietuvos verslo paramos agentūrai jie pateikė paraišką pagal "Asistentas 1" priemonę su siūlymu pastatytoje Švyturio arenoje 2012-aisiais bei 2013-aisiais surengti verslo kontaktų muges, kurios pristatytų vietinį verslą ir pritrauktų galimus partnerius bei investuotojus iš užsienio.

Anot KPPAR direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, sukviesti susidomėjusiuosius į Klaipėdą atrodo parankesnis variantas nei vežioti vietinių verslininkų delegacijas į užsienį. Tačiau iki šiol uostamiestis nė neturėjo kur priimti gausių svečių - nei į sporto maniežą, nei į "Ledo areną", kurių pavadinimai skambumu pranoksta pastatų išvaizdą, kviestis jų nebuvo ryžtasi.

Šiemet birželio pradžioje Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu KPPAR surengė verslo kontaktų mugę "Verslas, golfas, džiazas". Kvietimai dalyvauti renginyje buvo išplatinti ir oficialiesiems uostamiesčio miestams partneriams, tačiau jų susidomėjimas buvo tolygus nuliui - išskyrus Kaliningrado sritį, su kurios verslo asocijuotomis struktūromis KPPAR nuo seno turi tvirtus ryšius. Sulaukus kaliningradiečių bei svečių iš Belgijos ir Nyderlandų palaikymo, naują tradiciją tikimasi tęsti.

Tarptautinių ryšių nestokoja ir Klaipėdos universitetas (KU), užsienyje turintis apie 200 įvairių sričių partnerių. Tačiau ne visi uostamiesčio broliški miestai yra šiame sąraše. Universitetas bendradarbiauja su Baltijos federaliniu Imanuelio Kanto universitetu bei Valstybiniu technikos universitetu Kaliningrade, Liepojos universitetu, Odesos I. I. Mechnikovo nacionaliniu universitetu, Leipcigo universitetu, kartu su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla - su Gdynės jūreivystės universitetu.

"Paprastai tarpuniversitetinius ryšius užmezga tam tikros srities ekspertai, mokslininkai, dėstytojai bei universiteto vadovybė konkretiems studentų ir dėstytoju mainų, mokslinio bendradarbiavimo ar projektinės veiklos tikslams", - akcentavo KU Tarptautinių ryšių skyriaus direktorė Nora Venslovaitė.

PERSPEKTYVA. Tarptautinių Klaipėdos ryšių plėtra siejama ir su naująja Švyturio arena, mat iki šiol uostamiestis neturėjo deramos vietos tarptautinėms verslo parodoms. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

---

Tikras ryšys veikia be deklaracijų

Klaipėdos politikas, įmonių vadovas bei aktyvus visuomenininkas Benediktas Petrauskas, be kita ko, yra jaunimo skatinimo bendrijos Liubekas-Klaipėda pirmininkas.

"Klaipėdos partnerystės sutartis su Liubeku buvo pasirašyta Alfonso Žalio laikais. Kai aš buvau vicemeru, vėliau - meru, šis bendradarbiavimas įpusėjo. Tiek vokiečiams, tiek mums tai buvo labai įdomu", - prisiminė pokalbininkas.

Ši bendrija - viena iš nedaugelio tęstinių miestų bičiulystės formų, įtraukusių ir miestiečius. Be tradicinių tais laikais pagalbos savarankiškumą atgavusiai šaliai būdų - labdaros siuntų, buvo sumanyta dalintis praktinėmis žiniomis.

Liubeko druidų ložės bei jų partnerių Klaipėdoje įkurta jaunimo skatinimo bendrija pradėjo organizuoti klaipėdiečiams kasmetines praktikas Liubeko įmonėse, iš savo lėšų padengdama kelionės ir pragyvenimo išlaidas.

Kitąmet ši tradicija skaičiuos jau dvidešimtuosius metus ir ją norima keisti - iš dalies dėl to, kad per daugelį metų situacija Lietuvos švietime bei rinkoje gerokai pasikeitė, o panašias lavinimosi galimybes jauniems žmonėms ėmė siūlyti nemažai Europos Sąjungos ir kitokių mokymosi bei kvalifikacijos kėlimo programų.

Tam pritaria ir B. Petrauskas. "Tokio pobūdžio partnerystės būtinai turi ieškoti naujų formų, kurios būtų naudingos žmonėms, - įsitikinęs jis. - Dar vienas puikus pavyzdys - Klivlendo (JAV) klinikų ilgalaikė partnerystė su Klaipėdos universitetine ligonine. Manau, kad ir patys miestelėnai turėtų labiau domėtis miesto ryšiais, kad ir ruošdamiesi kelionei į kurią nors šalį."

Gražiu miestų draugystės pavyzdžiu tapo Klaipėdos parama šiemet pavasarį nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusiam Japonijos miestui Kudži, su kuriuo jau ilgiau kaip du dešimtmečius sieja partnerystės sutartis. Klaipėdoje vyko solidarumo kampanija "Tūkstantis gervelių", o surengtos paramos akcijos metu klaipėdiečiai paaukojo per 30 tūkst. litų, drauge su Miesto tarybos sprendimu skirtomis miesto biudžeto lėšomis Kudži savivaldybei pervesta 80 231,53 lito.

"Ir formalumas yra daug"

Vytautas DUMČIUS, Klaipėdos M. Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius, japonologas

Kuo daugiau partnerių turime - tuo geriau. Kai kada ir formalumas yra labai daug: pirmiausia dėl to, kad pasaulis šiaip jau yra platus, antra vertus, dėl žmogiškojo faktoriaus - tokios sutartys iliustruoja faktą, kad esame atvira visuomenė.
Tai iliustruoja Klaipėdos ir Kudži bendravimas. Prieš du dešimtmečius šio Japonijos miesto meras net neatsiklausęs savo valdžios rėmė Lietuvos Nepriklausomybės siekį. Šiemet, Kudži ištikus žemės drebėjimui ir cunamiui, Klaipėda grąžino garbės skolą miestui draugui - paramą jam skyrė tiek miesto Taryba, tiek gyventojai.
Kaip suaktyvinti miestų partnerystės ryšius? Japonams, tarkime, šiuo atveju ne tiek svarbus ekonominis bendradarbiavimas. Ekonomines partnerystes mums būtų paprasčiau plėtoti su Europos miestais, tuo metu Japonija į Europos Sąjungą žvelgia kaip į konkurentę. Kur kas perspektyvesnė sritis - žmogiškųjų santykių plėtra. Kalbėjome apie kultūrinius mainus: pavyzdžiui, į Klaipėdą pusmečiui galėtų atvažiuoti dziudo treneris, kuris mokytų vaikus kovos meno, o į Kudži nuvažiuotų krepšinio treneris, kuris tenykščiams pristatytų mūsų mėgstamą sporto šaką. Tačiau kyla klausimas - ar galėtume užtikrinti svečiui deramas treniruočių sąlygas?

Informacija

19 Klaipėdos miestų partnerių
Čerepovec (Rusija), nuo 1992 m.
Čingdao (Kinija), nuo 2004 m.
Debrecenas (Vengrija), nuo 1989 m.
Gdynė (Lenkija), nuo 1993 m.
Kaliningradas (Rusija), nuo 1993 m.
Karlskrona (Švedija), nuo 1989 m.
Kiogė (Danija), nuo 1995 m.
Klivlendas (JAV), nuo 1992 m.
Kotka (Suomija), nuo 1994 m.
Kudži (Japonija), nuo 1989 m.
Leipcigas (Vokietija), nuo 2003 m.
Liepoja (Latvija), nuo 1997 m.
Liubekas (Vokietija), nuo 1990 m.
Manheimas (Vokietija), nuo 2002 m.
Mogiliovas (Baltarusija), nuo 1997 m.
Odesa (Ukraina), nuo 2004 m.
Riugenas (Vokietija), nuo 1993 m.
Ščecinas (Lenkija), nuo 2002 m.
Šiaurės Tainsaidas (Didžioji Britanija), nuo 1995 m.

"Kontaktų užmezgimas su užsieniu per tikslines projektines veiklas - geriausias miesto rinkodaros ir iš nežinojimo gimstančių mitų apie mūsų kraštą griovimo būdas" Raimonda LAUŽIKIENĖ, KEPA direktorė Šiemet birželio pradžioje Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu verslininkai surengė verslo kontaktų mugę. Kvietimai dalyvauti renginyje buvo išplatinti ir oficialiesiems uostamiesčio miestams partneriams, tačiau jų susidomėjimas buvo tolygus nuliui - išskyrus Kaliningrado sritį.